TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Provincijos sindromas ir Dargio robotai

2015 06 18 6:00

Kelis, o gal ir keliolika kartų girdėjau apgailestavimą, kad sūnus ar dukra sau į porą pasirinko netinkamą partnerį. Žmogus neblogas, darbštus, neaikštingas, bet... nebaigęs universiteto. Suprask – ne mūsų luomo, todėl nėra kuo giminėms pasigirti. Maniau, toks požiūris jau yra atavizmas, bet vakar peržvelgęs per tris dešimtis darbo skelbimų, pakeičiau nuomonę. 

Leistis į kelionę šioje padangėje paskatino Roberto Dargio, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento, teiginiai, kad trys ketvirtadaliai baigusiųjų aukštąją mokyklą tiki, jog diplomas garantuos jiems darbą. Bet tik 22 proc. darbdavių užmeta akį į mokslo baigimo pažymėjimą.

Drįstu tuo abejoti ir dvejones grindžiu pavyzdžiais iš darbo skelbimų. Štai UAB „Kitron“ ieško „pirkimo spacialisto/ės“, pirmas reikalavimas – aukštasis išsilavinimas. Kita Kauno įmonė ieško „jaunesniojo pirkimų vadybininko“, kuriam reikalingas panašus diplomas, „Maxima“ į „likučių palaikymo specialisto“ pareigas be kilmingų popierių irgi neims. Summa summarum – apie 80 proc. darbdavių pageidauja darbuotojų, vilkėjusių universiteto togą.

Nežinau, kokiais tyrimais rėmėsi ponas R. Dargis, bet pastebiu, kad kartais mada kuria realybę – be įrašo apie studijų "aukštį" negali net prašytis būti priimamas į vieną ar kitą vietą. Ką jau kalbėti apie tai, kad visi pageidauja darbuotojų, turinčių trejų metų patirtį.

Žinoma, įmonių vadovams galvą skauda dėl šimtų dirgiklių, todėl darbuotojų atranka dažniausiai patikima kuriam nors bendrovės specialistui, o šis retai rizikuos priimti į darbą žmogų be diplomo, nes Lietuvoje susiformavęs toks įprotis. Sveikinu poną R. Dargį įsitraukus į pernelyg tylias diskusijas apie švietimo sistemos problemas ir poreikius. Lietuvos pramonininkų konfederacijai tai tikrai turėtų rūpėti.

Retsykiais viešojoje erdvėje pasirodo vienas ar kitas samprotavimas, kuriuo keliu turi eiti švietimo sistema, tačiau jie nevirsta rimtais debatais. Sunku pasakyti kodėl? Gal dėl to, kad apskritai diskusija, kalbėjimas, kompromisai dabartinėje politikos ir visuomenės padangėje laikomi silpnumo ženklu. Ne taip seniai, užuot pasiskolinę pigiau iš Tarptautinio valiutos fondo, skolinomės brangiai iš bankų, nes tai, kai kurių politikų nuomone, būtų buvę palaikyta negebėjimu patiems susitvarkyti savo kieme. Platesnės diskusijos šia tema nebuvo (gal spaudė laikas) ir nėra, o vertėtų...

Grįžkime prie švietimo klausimų. Ponas R. Dargis, kaip ir kiti specialistai, prognozuoja, kad netrukus daugelį darbuotojų pakeis robotai, kad reikia pradėti vaikus ruošti tokiam amžiui, kai didžioji dalis dabar mums įprastų funkcijų bus perleistos mechanizuotiems procesams, kad mes nė nenutuokiame, kaip pasaulis atrodys poryt.

Linkėdami šviesios ateities savo vaikams turime juos kreipti kūrybiškumo keliu, nes robotams tai dar svetima. Kūrybiškumą galima ir būtina ugdyti, bet ar galima ugdyti verslumą, nežinau. Manau, tai įgimta, nors galiu ir klysti.

Vis dėlto kalbėdami apie tai, kad netolimoje ateityje žmogaus sėkmę lems jo kūrybiškumas, susiduriame su tam tikru prieštaravimu. Verslas jau keliolika metų skundžiasi, jog nesugeba rasti kvalifikuotų darbuotojų – suvirintojų, mūrininkų, vairuotojų ir t. t., tačiau šiame lauke jiems lyg ir nėra rytdienos, jei tikėsime viskuo, ką sako futuristai.

Tokiame kontekste tenka diskutuoti ir su buvusiais, ir su esamais ministrais apie humanitarinių bei socialinių mokslų ateitį, nes būtent jie skatina kūrybiškumą ir gebėjimą atskiras žinias sudėlioti į visumą. Jokiu būdu nepretenduoju į švietimo sistemos ekspertus, bet, man regis, privalome garsiau kalbėti apie tai. Juolab kad šiuo metu abiturientai renkasi, kur ir ką studijuoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"