TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Purpurinė viltis patiems mažiausiems

2015 11 10 6:00

Jau po savaitės vaikščiodami Vilniaus gatvėmis tikrai pastebėsite purpurine spalva apšviestus sostinės pastatus, tiltus. Purpurine šviesa turėtų suspindėti ir Vyriausybės rūmai. Idėja apšviesti pastatus balta ir purpurine spalvomis po pasaulį pasklido 2013 metais. Tuomet ji buvo įgyvendinta tiek tolimuose pasaulio kraštuose, tiek šalia esančioje Lenkijoje.

Lapkričio 17-oji – Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Ir Lietuvoje ji minima vis garsiau. Neišnešiotų naujagimių tėvų organizacijos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje organizuoja įvairius renginius, atkreipdamos dėmesį į pačių mažiausių mūsų šalies piliečių problemas ir poreikius.

Lietuvoje kasmet anksčiau laiko gimsta apie 2000 naujagimių. Akivaizdu, jog pirmąkart išvydusius per anksti gimusį savo vaikelį tėvus ištinka šokas. Daugelis mamų, laukdamos kūdikio gimimo, įsivaizduoja jį panašų į besišypsantį sauskelnių reklamos rubuilį herojų. O iš tikrųjų jis – miniatiūrinis žmogutis, apraizgytas sudėtingų medicinos aparatų laidais. Jam kvėpuoti padeda dirbtinio kvėpavimo prietaisai, jis negeba savarankiškai valgyti ir yra maitinamas per zondą, išvestą per nosį tiesiai į skrandį.

Baisu tokį vaikelį paimti ant rankų, jo priežiūra tampa didžiuliu iššūkiu, o gydytojų prognozės dažniausiai būna gąsdinamos. Patiems mažiausiems ir silpniausiems neišnešiotiems naujagimiams paprastai diagnozuojama įgimta pneumonija, anemija, širdies veiklos sutrikimai, kraujosruvos smegenyse, gresia aklumas...

Daugelis tėvų nežino, kad bėgant metams, tobulėjant medicinos mokslui galimybių išgelbėti šiuos mažylius vis daugėja, o užaugę jie mažai kuo skirsis nuo laiku gimusių savo bendraamžių. Vis dėlto, kaip teigia Vokietijos vaiko raidos specialistai, „neišnešiotukai“ visą gyvenimą lieka šiek tiek kitokie, nes jų charakterio ir psichomotorikos savybės skiriasi nuo gimusių laiku naujagimių.

Šiandien labai mažų, nė kilogramo nesveriančių neišnešiotų naujagimių išgyvenamumas, palyginti su pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais, išaugo nuo 12 proc. iki 65 proc., o didesnių, sveriančių daugiau nei kilogramą (1000–1499 g), – nuo 48 proc. iki 95 procentų. Lietuvoje pats mažiausias gimęs, likęs gyvas ir sėkmingai užaugęs naujagimis tesvėrė 450 gramų, o paties mažiausio gestacinio amžiaus naujagimis gimė vos 22 savaičių.

Taigi, Lietuva tik paskelbus nepriklausomybę buvusi tarp šioje srityje ne tokių sėkmingų valstybių, nes stigo tiek neišnešiotiems naujagimiams slaugyti reikiamos aparatūros, tiek medikamentų, šiandien yra greta sėkmingiausiai neišnešiotus naujagimius gydančių ir slaugančių šalių: Japonijos bei Skandinavijos. Pagal neišnešiotų naujagimių gydymo, slaugos bei išgyvenamumo rodiklius mes taip pat pralenkėme JAV.

Lietuvos neonatologijos laimėjimai yra vienintelis parametras, pagal kurį lenkiame daugelį turtingų senas demokratijos tradicijas turinčių Vakarų valstybių ir kuriuo lietuviai turėtų pagrįstai didžiuotis.

Visuomenėje pasigirsta pasvarstymų, ar atsiperka brangios investicijos į neišnešiotų naujagimių gydymą ir slaugą. Tokios diskusijos, pasirodo, vyksta visame pasaulyje, net Jungtinėse Amerikos Valstijose. Juk 12 proc. visų pasaulyje gimusių neišnešiotų kūdikių gimsta JAV. Išsamūs ilgalaikiai tyrimai parodė, kad užaugęs „neišnešiotukas“, netgi dirbdamas patį kukliausią darbą, „skolą“ visuomenei sugrąžina per kelerius darbo metus.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje anksčiau laiko gimsta 15 mln. tokių vaikų, arba kas dešimtas naujagimis. Daugiau kaip 1,1 mln. visų kasmet į pasaulį ateinančių neišnešiotų naujagimių miršta. „Tačiau net 75 proc. visų šių per anksti gimusių naujagimių būtų galima išgelbėti, ir tai kainuoja labai nedaug“, – tikina savo bendrame pranešime, skirtame Pasaulinei neišnešiotų naujagimių dienai, daugiau kaip 100 garsiausių pasaulio medicinos mokslo korifėjų, atstovaujančių 40 Jungtinių Tautų agentūrų, universitetų ir organizacijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"