Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

PVM lengvatą – ne daugiabučių šildymui, o jų atnaujinimui

 
2016 12 05 6:00

Kiekvienais metais mažesnis PVM gyvenamų patalpų šildymui tampa tarsi valdžios gerumo ar socialinio jautrumo apraiška šimtams tūkstančių gyventojų. Šįmet jo aistros netgi prisidėjo prie rinkimų nuotaikų ir rezultatų pokyčių išsiblaškiusių valdančiųjų nenaudai. Vis dėl to siūlyčiau į minėtą reikalą nei lengvatos gavėjams, nei jų artimiesiems nežvelgti pro rožinius akinius ir štai kodėl.

Pirmiausiai mažesnis PVM šildymui nėra visiškai socialiai teisingas, kadangi daugiabučiuose (ypač naujuose) gyvena ir nemažai pasiturinčių žmonių. Žinoma, menkesnės vartojimo sąnaudos gali skatinti žmones elgtis taupiau ir nesiplėsti į bekraščius priemiesčius. Deja, toks argumentas nėra esminis.

Antra, PVM lengvata patalpoms šildyti taikoma visiems gyvenamiesiems namams, nepriklausomai nuo jų pastatymo metų ar sandarumo. Taigi, ją gauna ir naujų, ypač ekonomiškų daugiabučių savininkai, nors jų išlaidos šildymui kur kas menkesnės.

Trečia, šildymo PVM malonė suteikia pranašumą ne viskam, o tik centralizuotai paslaugai. Ją vykdo toli gražu ne labdaros įstaigos, o pelno siekiančios privačios bendrovės. Tuo tarpu savarankiški šilumos gamintojai privačiuose namuose ar nuo sistemos atsiskyrusiuose daugiabučiuose ar pavieniuose butuose moka 21 proc. PVM biokuro, elektros, anglies ar kitos energijos poreikiams.

Galiausiai, tokia lengvata senesnių daugiabučių gyventojams nesukuria jokios pridėtinės vertės ir niekaip nepagerina namo savybių. Užuot dėję pastangas taupyti lėšas ir siekti pastato atnaujinimo, apšiltinimo, žmonės toliau daro tai, kas jiems tuo metu atrodo pigiau ir paprasčiau. Liūdniau, jog į tokį pasirinkimą juos pastumia pačios valstybės politika.

Šioje vietoje pats metas atsigręžti į įstatymų leidėją ir paklausti, kokia yra bet kokio mokesčio lengvatos prasmė? Akivaizdu, jog GPM ar PVM nuolaidos turėtų tekti technologijų plėtrai (ypač namų ūkiuose), socialinio saugumo (draudimo), aplinkos apsaugos, išteklių taupymo reikmėms arba kaip sako prof. P.Gylys – ekonomikos skatinimui.

Minėti bruožai atitinka daugiabučio atnaujinimo pasirinkimą, tačiau valstybė PVM požiūriu jo nepalaiko. O juk bent dešimtadaliu mažesnė darbų kaina galėtų dar labiau padrąsinti gyventojus rinktis ilgalaikį ir pridėtinę vertę turintį sprendimą.

Tuo tarpu PVM lengvata šildymui energiją pigina, tačiau nemažina jos poreikio kiekio. Drauge neragina taupyti, šiltinti pastatų, mažinti aplinkos taršos, investuoti į pažangesnes technologijas (termo/saulės šaltiniai). Kitaip tariant, to paties P.Gylio žodžiais tai – antiekonomika, prieštaravimas sveikam protui. Tačiau valstybė su tokia PVM politika toliau remia būtent šį požiūrį.

Norisi tikėtis, jog šis Seimas pagaliau ryšis remti ilgalaikį daugiabučių namų atnaujinimo, o gal ir perstatymo (atsižvelgiant į jo būklę) būdą. Jis galėtų būti pakopinis pirmiausiai bent sulygstant, jog tokių pastatų atnaujinimo darbų PVM taip pat sudarytų ne 21 o 9 procentus.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"