TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Quo vadis, Lietuva?

2015 02 06 6:00

Šią savaitę Lietuvą sudrebino vaikų paėmimo skandalai Norvegijoje. Tai jau ne pirmas atvejis, tačiau sulaukęs turbūt didžiausio atgarsio. Sunku vertinti realią situaciją, kas kaltas labiau, kas mažiau. 

Aišku tik viena - vaikų gerovė yra labai svarbi ir vaikų teises reikia užtikrinti. Tačiau keistai atrodo, kai Gabrieliaus motina kaltinama seksizmu, o tuo metu ir ten, ir čia intensyviai brukamas lytinis švietimas (tokių filmukų galima rasti ir internete). Susidarius paradoksaliai situacijai kyla daugybė klausimų. Visų pirma, kaip mes suprantame vaikų teises ir interesus (dar galima paklausti, ar jiems reikia turėti ir pareigas?), kas yra ta vaikų gerovė? Šiandien labai daug kalbama tokiomis abstrakčiomis sąvokomis, tačiau ar kas nors trumpai ir aiškiai, be didelių įžangų bei išvedžiojimų galėtų paaiškinti, kas yra ta vaiko gerovė? Ar atskirti vaiką nuo tėvų yra vaiko interesas? Kažin ar Gabrielius būtų bėgęs su dėde į Lietuvą, jeigu jam ten būtų buvę gerai. Dar labiau abejotina, kad prieš jį tokiomis aplinkybėmis galėjo būti panaudota prievarta, – berniuko pasipriešinimas ir šauksmas turbūt būtų buvęs išgirstas. Tad koks tas vaiko interesas? Pastaruoju metu susidaro įspūdis, kad, kaip teigiama liaudies patarlėje, iš didelio rašto išeita iš krašto.

Šioje situacijoje labiausiai stebina mūsų valdžios įstaigų nevisavertiškumo kompleksas. Lyg ir sakoma, kad Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistema yra pavyzdinė, tačiau darome viską, jog vaikas būtų grąžintas Lietuvai. Tačiau vėliau vėl dejuojame, kad nieko negalime padaryti, turime laikytis įstatymų ir pan. Kas gi teigia kitaip? Juk tai akivaizdu, civilizuotoje valstybėje taip ir turi būti. Teisėje yra taip: kai dvi šalys susitaria arba nustatoma tam tikra norma, ji tampa privaloma visiems. Kartais tai dar vadinama teisės viršenybės principu.

Tačiau retsykiais kyla abejonių, ar Vakarų Europoje ir civilizuotame pasaulyje tas principas dar galioja, ar vis labiau įsigali stipresniojo teisė. Štai keli pavyzdžiai. Vokietija ir Prancūzija keletą metų viršijo nustatytą 3 proc. BVP biudžeto deficitą, bet 2004-aisiais Europos Komisija, grasinant tuometiniam Vokietijos kancleriui Gerhardui Schroederiui, neišdrįso joms pritaikyti sankcijų. 2011 metais Austrija paleido sulaikytą Michailą Golovatovą, nors galiojo Europos arešto orderis. Panaršius istorijoje būtų galima rasti ir daugiau pavyzdžių, kaip Lietuva yra "trolinama".

Kodėl?! Pirmiausia turbūt reikėtų atkreipti dėmesį į daug anksčiau prof. Vytauto Radžvilo išsakytas mintis apie sujauktą mūsų politikų sąmonę ir tautinės bei valstybinės savimonės atrofiją. Ilgi ir įvairūs okupacijos laikotarpiai, kai negalėjome plėtoti savo valstybingumo, lėmė, kad dažnai labiau atsižvelgiame į tai, ką mums pataria kiti, ir per mažai įsisąmoniname, ko norime patys. Štai po 1990 metų, prisiklausę įvairiausių tarptautinių organizacijų patarimų, lengva ranka viską privatizavome ir taip nuskurdinome visuomenę bei sužlugdėme Lietuvos pramonės potencialą. Vėliau buvęs Pasaulio banko viceprezidentas Josephas Stiglitzas kritikavo tokią privatizaciją, vadintą net „šoko terapija“. Esą tai buvusi didelė klaida, atnešusi daugiau žalos negu naudos. Aišku, kai kas Lietuvoje (ir ne tik) iš to turėjo daug naudos, atsirado turtingų žmonių, susiformavo „elitas“ ir "runkeliai".

Kitos tautos suverenitetą suvokia paprasčiau ir besąlygiškiau. Štai Islandijos pavyzdys: kai valstybę ištiko krizė, islandai referendumu nusprendė, kad negrąžins privačių bankų iššvaistytų lėšų užsienio kreditoriams. Ir nors spaudimas iš užsienio buvo milžiniškas, toje šalyje tautos kaip suvereno paklausyta. Maža to, apie tai, kas nutiko Islandijoje, žiniasklaida apskritai nutylėjo. O ten įvyko tikra taiki revoliucija, kai demokratines procedūras kontroliuojančiai liberaliajai mažumai buvo duotas stiprus atkirtis ir net priimta nauja Konstitucija. Tačiau mūsų LRT laidos „Dėmesio centre“ pašnekovai, gyvenantys iš Norvegijos fondų pinigų, iš esmės pataikauja Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemai. Nutylimi ir tam prieštaraujantys faktai. Pavyzdžiui, apie garsaus Norvegijos dienraščio „Aftenposten“ atliktą tyrimą, rodantį šios veiklos komercializavimą, arba apie kylančius protestus kitose valstybėse ir net pačioje Norvegijoje.

Žurnale „Valstybė“ neseniai skaičiau Monikos Baltrušaitytės straipsnį, kuriame teigiama, kad 60 proc. amerikiečių mano, jog JAV - geriausia valstybė visoje planetoje (nors, kaip rodo įvairūs tyrimai, tai - Kanada, Naujoji Zelandija arba Skandinavijos šalys). Esmė ne tai, ar objektyviai JAV yra geriausios, o tai, kad žmonės tuo tiesiog tiki. Amerikiečiai turi savo nuostatas, vertybes, jomis tiki ir jas gina. Tad galime kalbėti apie tokį mokslinių tyrimų objektą kaip kolektyvinis tapatumas (identitetas), kurį formuoja kolektyvinis tikėjimas tam tikromis vertybėmis, bendru naratyvu. Kolektyvinis tapatumas susijęs su individo saugumo poreikiu, kai tikima, kad ir kitas kolektyvo narys tuo tiki, yra pasiryžęs tai ginti ir už tai pasiaukoti. Taigi kolektyvinio tapatumo išsaugojimas turėtų būti nacionalinio saugumo dalis. Po Rusijos invazijos į Ukrainą supratome, kad Rusijos propaganda, piršdama mums savo vertybes, ardo mūsų nacionalinio tapatumo sistemą ir kelia grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui.

Tapatumas irgi gana abstrakti sąvoka. Trumpai aiškinant, tai yra vertybių sistema, atsakanti į klausimą, kas aš esu, kas mes esame? Kas mes esame, jei negerbiame savo kultūros, tradicijų ir papročių, o aklai mėgdžiojame kitus? Ko verti mūsų valdininkai, kurie negina mūsų vertybių, bet propaguoja kitų vertybes? Kaip rašė Eglė Wittig-Marcinkevičiūtė, atrodo, kad Lietuvai reikia bent simbolinio apsivalymo. Taigi ginkime savo vertybes ir saugokime nacionalinį tapatumą, nes jis yra tai, kas mus identifikuoja ir padeda mums intuityviai atskirti savą nuo svetimo!

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"