TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Quo vadis, Ukraina?

2016 02 24 10:50

Prieš dvejus metus ukrainiečių  tautinis judėjimas nuvertė korumpuotą  prezidento Viktoro Janukovičiaus valdžią.

Ukrainos revoliucija, kuri pareikalavo daugiau kaip šimto taikių demonstrantų aukų Maidano aikštėje, vis dėlto teikė daug kam gražių vilčių apie būsimą demokratinę, ne korumpuotą, atstovaujančią visos šalies gyventojų interesus, Ukrainą. Pradėta tikėti Ukrainą greit pamatyti Europos Sąjungos valstybių gretose ir nemažai kalbėta apie jos narystę NATO.

Deja, viltingi ukrainiečių planai nevirto revoliucinės svajonės išsipildymu. Iš pradžių Rusija užgrobė Krymą, panaudojusi žalių žmogeliukų taktiką ir nesulaukusi net simbolinio Ukrainos karių ir milicijos pasipriešinimo. Krymą rusai užėmė nenukovę nė vieno ukrainiečio ir nepraradę nei vieno savo kario.

Kaip rodo neseniai paskelbti slapti Ukrainos Nacionalinio saugumo tarybos posėdžių protokolai – juos privertė paskelbti parlamentas savo nutarimu, Ukraina jautėsi tokia bejėgė, kad 2014 m. pavasarį Rusija lengvai galėjo užimti net Kijevą, nes šalies ižde nebuvo pinigų armijai apginkluoti. Tuo tarpu ES šalys ir JAV, kaip liudija Arsenijaus Jaceniuko pokalbis su JAV viceprezidentu, buvo nemažiau šokiruoti nei ukrainiečiai ir į jo prašymą paremti Ukrainą iš jūros JAV viceprezidentas atsakė, kad ji „neturinti kol kas pozicijos“, taip rašo „Deutsche Welle“

Protokoluose taip pat užfiksuota Ukrainos vadovų nuomonė apie narystę NATO. A. Jaceniukas teigė, kad Ukrainos galimybės tapti NATO nare yra nulinės, o Julija Tymošenko, kuri taip pat dalyvavo šiuose posėdžiuose, sakė, kad pareiškimai dėl NATO tik paskatins Rusiją pulti Ukrainą.

Dvejų metų Maidano revoliucijos metines Ukraina pasitiko liūdesyje ir netikrume. Šalis yra gilioje ekonominėje ir politinėje krizėje, buvę Maidano kovotojai yra giliai nusiminę ir nusivylę. Ne vienam atrodo, kad padėtis šalyje panašėja į 2005 m. V. Juščenkos ir J. Tymošenkos vadovaujamą Oranžinę revoliuciją, kuri baigėsi pažadais apie reformas ir įnirtinga viršūnių kova dėl valdžios.

Netikėtas, iš anksto nenumatytas Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrų vizitas į Kijevą vasario 23 d. manoma, yra susiję su dabartinės Ukrainos valdžios gilia krize, kuri tęsiasi jau antrą savaitę. Kaip spaudos konferencijoje Kijeve sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras F. W. Steinmeieris „politinis klimatas Ukrainoje primena audrą“. Nevyniodamas žodžių į vatą ministras pareiškė, kad tiek Berlynui, tiek Paryžiui kelia didelį susirūpinimą paaštrėjusi kova dėl valdžios ir tos valdžios kovų baigtis gali turėti įtakos ne tik Ukrainai, bet ir aplinkinėms šalims. Abiejų šalių – Vokietijos ir Prancūzijos, esančių Minsko susitarimo signatarėmis, ministrai ragino rimtai imtis kovos su korupcija, kuri apėmusi visą šalį nuo apačių iki viršaus ir vykdyti pažadėtas reformas, kurių iki šiol nematyti, bei įgyvendinti Minsko susitarimus, kuriuos ji pasirašė. Futbolo terminais kalbant, Ukrainos aukščiausiai valdžiai buvo parodyta geltona kortelė. Kaip žinome, antra kortelė būna raudona, kuri lemia pašaliniminą iš žaidimo. Tikėkimės, kad jos nereikės, nors garantijų nėra.

Pasitraukus iš ministro pareigų Aurimui Abromavičiui, atsakingam už reformas, kurioms įnirtingai priešinosi visų valdžios struktūrų valdininkai ir atsistatydinus Vyriausiojo prokuroro pavaduotojui, atsakingam už kovą su korupcija, o po to kritus prezidento P. Porošenkos statytinio vyriausiojo šalies prokuroro galvai, dauguma stebėtojų laukė greito premjero atsistatydinimo arba atstatydinimo. Tačiau prezidento pageidavimo atstatydinti premjerą A. Jaceniuką Ukrainos Aukščiausioji Rada neparėmė. Aukščiausioji Rada, kurios įvairias grupuotes rėmė stambiausi šalies oligarchai, turintys parlamente daug statytinių ir jais manipuliuojantys, neatšaukė premjero A. Jaceniuko. Susidarė paradoksali padėtis – premjeras liko, bet neliko parlamente jį palaikančios daugumos.

Anot įtakingo vokiečių žurnalo „Spiegel“ , praeitą savaitę Aukščiausioje Radoje įvyko parodomasis politinis spektaklis, kurio režisieriai buvo užkulisiuose veikiantys, bet radę bendrą kalbą prezidentas, premjeras ir didžiausi oligarchai. Vienas iš jų – pats prezidentas Petro Porošenka, matyt, negalintis atskirti savo oligarchinius interesus nuo Ukrainos valstybės ir jos žmonių interesų.

Kol valdžia ir oligarchai dalinasi valdžia ir įtakų sferomis, Ukraina vis labiau skursta. Jos žmonių kantrybė nėra begalinė. Buvusi Maidano aktyvistė gydytoja Bohomolez taip apibūdino dabartinę situaciją šalyje: „Mes esame tarsi povandeniniame laive, kuris atsimušė į dugną ir lopome skyles, kad neįsiveržtų vanduo.Tuo pačiu metu po laivą laksto storos, godžios žiurkės ir pešasi tarp savęs, siekdamos užvaldyti laivą, nesirūpindamos, kad jis gali nuskęsti“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"