TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Radikalai Lietuvoje gali labai daug

2011 07 29 0:00

Po tragedijos Norvegijoje verta susimąstyti apie radikalizmą Lietuvoje. Šiandien daugeliui atrodo, kad dar neverta skambinti pavojaus varpais ir teigti, kad radikalų įtaka Lietuvos visuomenei tampa kritinė ir ji gali pakeisti mūsų piliečių socialinį bei psichologinį būvį, kad katastrofiškai daugėja baimių bei tautinės ar rasinės neapykantos atvejų. Teigiama, kad Lietuvoje yra pakankamai gilios politinio pakantumo ir tolerancijos tradicijos tiek kaimuose, tiek miestuose. Tačiau viskas gerai tol, kol dar nieko neįvyko.

Labai dažnai tolerancijos supratimas susiveda ne tiek į sąmoningą kito ir kitokio supratimą bei laisvą, aplinkinių pilietiškai suvoktą galimybę jam būti šalia, kiek į paprasčiausią abejingumą šalia esančiajam. Mes dažnai tolerancija ir daugiakultūriu sugyvenimu įvardijame savo vengimą kištis bei domėtis aplinka - kaimynas mums neįdomus ir nežinomas. Toks kitų "toleravimas" yra geras tol, kol įtampa ekonomikoje ar socialinėse bei kultūrinėse srityse dar yra pakenčiama, įprasta ir neverčia mūsų keisti savo įpročių ar nesukelia nedarbo ir skurdo.

Tačiau visuomenėje kiekvieną dieną gali paūmėti baimė netekti darbo ar prarasti turtą. Kada vis labiau didėja įtampa dėl įvairiausių baimių sklidimo viešumoje - pradedant visuotiniais klimato kaitos pavojais ir baigiant girtų chuliganų šėlionėmis po langais, prasideda keistis mūsų supratimas apie visko priežastis. Imame ieškoti kaltų už viską. Juk turi būti kažkas, kas turėtų tapti atsakingas už mano besikeičiančias nuotaikas ir blogėjančią psichologinę atmosferą visuomenėje.

Tada atrandame kaltų politikoje. Vyriausybė atsakinga už krizę, opozicija - už praeitį, valdantieji - už ateitį. Bet svarbiausia visi, kurie nors truputį skiriasi nuo manęs, tampa ypač netoleruotini. Kai gražuliai su uokomis kėlė skandalus per gėjų eitynes, mes daugiausia stebėjome viską per televiziją ir po vakarienės pašaipiai aptarinėjome tai vienus, tai kitus. Viskas mums buvo pakankamai atsainu ir neaktualu, ir daugiau juokinga, atraktyvu, nei pilietiškai svarbu, nes mes juk - normalūs. Todėl iš esmės visuomenė nesmerkė pykčiu putojančių politikų, o dauguma gal net manė, kad taip ir reikia elgtis - priėmė kaip įprastą normą.

Kai dešinieji radikalai pradėjo viešai demonstruoti savo išskirtinumą ir atvirą neapykantą kitataučiams, kitatikiams ar tiesiog kitokiems, jų demonstravimas daugeliui nesukėlė nuostabos. Ir iš viso net neprivertė susimąstyti, kas vyksta. Mes ramiai, nepastebimai pripratome prie radikalizmo savo buityje ir viešajame gyvenime. Dauguma mūsų nėra blogi ar nekenčiantys kitokio kaimyno, nėra radikalūs nacionalistai. Bet ta dauguma tyliai liudija radikaliųjų tendencijų atsiradimą ir savo tylėjimu sankcionuoja galimus būsimus nusikaltimus. Būti neutraliam, nenorėti matyti ar vengti dalyvauti, dar nereiškia priešintis ir neleisti atsirasti negatyvioms visuomenės santykių tendencijoms. Būti tokiam, vadinasi, leisti egzistuoti ir plisti socialiai pavojingiems reiškiniams. Ir jeigu tai vadiname tolerancija, tada mūsų visuomenė išties yra nesveika ir belieka tik laukti kitų įvykių, kurie jau nebus tik vaizdingi apsirėkavimai per tvorelę, saugomą policininkų, ar teatrališki marširavimai su šūkiais, išaukštinančiais mūsų išskirtinybę, istorijos didingumą ir kultūros taurumą. Viskas dar nekalta, bet visa tai abejingoje ir nepilietiškoje visuomenėje sukuria terpę neapykantai ir skatina bei augina būsimus fašistus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"