TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ramybė prieš audrą?

2015 04 24 6:00

Kas įdomesnio Rusijoje? Jei atsakymas gali būti išreikštas keliais žodžiais, dabar yra santykinės ramybės periodas. Akiplėšiškas opozicijos politiko Boriso Nemcovo nužudymas prie pat Kremliaus sienų grimzta į praeitį, žudikai lyg ir sulaikyti, bet užsakovai neaiškūs. Jų paieškos veda į Čečėniją, tačiau Maskvos kriminalistai bejėgiai ten net apklausti kurį nors asmenį, nes jų neįsileidžia. 

Kalbama apie saugumiečių ir Čečėnijos valdžios konfliktą, kuriam vykstant Vladimiras Putinas yra priverstas laviruoti, nes ir saugumiečiai, ir čečėnai yra jo valdžios atramos.

Ramybe dvelkė ir kasmetinė, jau trylikta iš eilės, V. Putino spaudos konferencija, kurią rusai vadina tiesiogine linija su prezidentu, kai stebint milijonams televizijos žiūrovų jis atsako į klausimus. Kai žiūriu tokį šou, negaliu atsidžiaugti, kad ištrūkome iš politinės erdvės, kur gerasis caras kilniaširdiškai leidžia valdiniams paklausti, o šie paskui gyvai komentuoja jo atsakymus, bandydami išsiaiškinti, ką jie reiškia.

Kai šalies tolesnė raida priklauso nuo vieno žmogaus sprendimų, nelieka nieko kita, kaip tik analizuoti jo viešai pasakytus žodžius ir spėlioti, kas bus toliau. Rusų komentatoriai pabrėžia taikų V. Putino kalbėjimo stilių, tačiau daro ne taika dvelkiančias išvadas. Priešingai - taikus kalbėjimas greičiausiai reiškia artėjančius agresyvius veiksmus. Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios jau būta ne vieno tokio atvejo. Taip ir dabar: žodžiai - vieni, darbai - kiti. Donecko ir Luhansko srityse Rusija telkia karo techniką, vyksta intensyvūs vadinamųjų separatistų kariniai mokymai. Telieka atsakyti, kada prasidės puolimas - veikiausiai po gegužės 9 dienos, kai bus paminėtas pergalės prieš hitlerinę Vokietiją 70-metis.

Dar vienas momentas iš prezidento tiesioginės linijos su tauta - V. Putino ekonominis optimizmas. Galima suprasti blaiviai mąstančius rusus, matančius, kad caras nesuvokia esamos padėties rimtumo. Deja, valdovas pagiedojo giesmelę apie tai, kad Vakarai jau šimtmečius taiko Rusijos sulaikymo politiką. Signalas tautai aiškus: Vakarai mus smaugia jau kelis šimtus metų, o dabartinės sankcijos dėl Krymo ir Donbaso yra tik trumpas šio smaugimo epizodas. Vienas žinomas rusų žurnalistas šį šou taikliai įvertino vienu sakiniu: tautos plojimai už Krymą jau baigėsi, o daugiau prezidentas pasiūlyti neturi ko - gyvenimas šalyje tik blogėja.

V. Putinas su tauta bendravo balandžio 16 dieną, o jau balandžio 21-ąją premjeras Dmitrijus Medvedevas skaitė metinį pranešimą Valstybės Dūmoje. Rusų žiniasklaida negali atsistebėti - jis išsakė visiškai priešingus nei prezidentas dalykus, taip tarsi nubraukdamas jo ekonominį optimizmą. Anot D. Medvedevo, šalį ištiko didelė krizė, ir tai nėra trumpalaikis reiškinys. Rusija gyvena naujoje ekonominėje realybėje. Ir jei išorinis spaudimas stiprės, o naftos kainos ilgai liks žemos, šalies laukia sunkūs laikai. Remdamasis ekspertų skaičiavimais, premjeras pareiškė, kad Rusijos nuostoliai dėl pašlijusių santykių su Vakarais jau siekia 25 mlrd. eurų (tai sudaro 1,5 proc. BVP), o 2015 metais nuostoliai gali didėti keliskart.

Suprantama, kad D. Medvedevas sugiedojo privalomą giesmę apie tai, kad Krymo grąžinimas į Rusijos sudėtį buvo istorinio teisingumo atkūrimas, kuris pagal reikšmę lygintinas su Vokietijos susivienijimu po Berlyno sienos griuvimo. Dėl šių žodžių laisvesnėje žiniasklaidoje iš D. Medvedevo šaipomasi, tačiau labiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad jis savo pranešime pasakė kainą, kurią šalis jau sumokėjo už Krymą, ir pridūrė, jog mokėti rusai dar tik pradėjo.

Anot kito rusų žurnalisto, D. Medvedevas pranešė, kad Kremliaus politiniai siekiai tiesiogiai prieštarauja Rusijos ekonominiams interesams. Tai buvo bandymas skaičių kalba įspėti carą ir liaudį apie artėjančią katastrofą.

Tačiau V. Putinas šių įspėjimų kol kas negirdi. Jį, matyt, tikrai yra užvaldžiusi idėja priversti Vakarų lyderius sėsti prie derybų stalo ir vėl pasidalyti pasaulį įtakos zonomis, kaip buvo po Jaltos ir Potsdamo susitarimų. Šiuos susitarimus nušlavė griuvusi Berlyno siena, buvo pereita prie kitokios pasaulio tvarkos, pagal kurią įtaką lemia ekonomika ir technologijos, o ne karinė jėga. Nei ekonomika, nei technologijomis Rusija negali pasigirti, todėl V. Putinas, siekdamas sustiprinti savo šalies įtaką, tempia Rusiją ir likusį pasaulį į praeitį.

Jau vien todėl jis yra pasmerktas pralaimėti. Tačiau kiek dar turės žūti nekaltų žmonių, kol šis kruvinas ir beprasmiškas Kremliaus planas žlugs? Liūdniausia yra tai, kad demokratinis pasaulis dar iki galo nesuvokia, su kokia beprotybe susidūrė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"