TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Reali Lietuvos realybė

2014 08 19 6:00

Baisiausias praėjusios savaitės įvykis. Net ne Rusijos dar vienas žingsnis įtampos didinimo link uždraudžiant europietiškų, taip pat (arba – ypač) lietuviškų produktų įvežimą. Prie blokadų mums neįprasti, šitą iššūkį galima įveikti oriai pakelta galva.

Baisiausias praėjusios savaitės įvykis – krauju aplaistyta pomidorų vagystė. Tas probėgomis televizijų paminėtas įvykis, kai nuo vagių paties išaugintas daržoves saugojęs 72 metų Biržų gyventojas buvo žiauriai sumuštas, o paskui, plūsdamas krauju, priverstas savo rankomis skinti taip brangintus pomidorus, niekšams raginant „Greičiau, greičiau“. Ne svetimiems, o šalia augusiems niekšams, valstybės sukurtos pašalpų sistemos išmokytiems tyčiotis iš darbo, nes gauti veltui galima viską ir visada.

Niekai, pasakysite? Nusijuoksite? Vadinamieji kolektyviniai ir kitokie sodai, kuriuose nepakeldami galvos kiekvieną laisvą minutę triūsia nuo žemės taip ir neatitrūkę lietuviai, daliai prakutusios visuomenės yra tapę nuolatinių pajuokų objektu. Taip malonu juoktis: iš žemės, iš alkio dirbti, iš prisirišimo, iš šaknų. O čia – pomidorai! Pavogti iš pensininko! Griūk iš juoko.

Pomidorai pomidorais, bet kas nesupranta, kodėl 72 metų žmogus dėl jų ryžosi naktis leisti vėjų perpučiamoje šiaudų palapinėje, apsiginklavęs tik šakėmis ir lazda, tas niekada nesupras pačios lietuvio prigimties. Žmogaus, į tą dešimties pėdų žemės lopinėlį ir jame iš pradžių nedrąsiai besikalančius, paskui į saulę kylančius, vaisius vedančius augalus įdėjęs dalį širdies, niekada nesutiks ramiai stebėti, kaip jo triūsą naikina žmogišką savastį praradusios būtybės. Tai akivaizdu – šakėmis prieš nusikaltėlius ginkluotas garbaus amžiaus vyriškis gynė net ne tuos kruopščiai puoselėtus pomidorus. Gynė teisę į savo žemę, kurioje turėtų jaustis saugus.

Ginti – teoriškai – tokias teises turėtų pati valstybės sistema. Jau vien todėl, kad išaugino vogti, ar, teisingiau, dykai pasiimti tai, kas priklauso kitiems – žmogui ar šaliai – įpratusias kartas. Ginti pasitelkusi tam samdomus pareigūnus. Kuriems prieš nusikaltėlius stojęs vyriškis taip ir nespėjo prisiskambinti, kol telefonas iš jo buvo atimtas. Nes liūdnai pagarsėjęs numeris 112 ir vėl buvo užimtas, o laiko laukti žmogui niekas nesuteikė.

Teoriškai biržietis į policiją galėjo kreiptis anksčiau, prieš susirasdamas šakes ir įsikurdamas nakčiai šalia savo pomidorų. Teoriškai policija turėjo reaguoti, mat dar prieš dešimtmetį, žadėdamas užkardyti kaimuose vykdomus nusikaltimus, Policijos departamentas teritorinių policijos įstaigų vadovams buvo pavedęs sudarinėti bendrus mobilius ekipažus, įtraukiant į juos prevencijos, patrulių, kriminalinės policijos padalinių pareigūnus, taip pat policijos rėmėjus, turinčius patruliuoti galimų rizikų vietose. Tose, kurios policijai būtų gerai žinomos, jei bendruomenės ir atskiri jų nariai sistemai iš tiesų būtų svarbūs.

Šiuokart galima tik spėti, kad pensininkas pagalbos į pareigūnus net nesikreipė? Kam? Juk po ištikusios nelaimės, visai realiai galėjusios virsti tragedija, policijos atstovai per žiniasklaidą aiškiai išsakė savo poziciją: sodininkams rekomenduojama savo turto nesaugoti ir neginti, jei nenori nukentėti. Šakėmis ginkluotam pensininkui buvo pasakyta dar tiesiau: jei kurį užpuoliką būtų sužeidęs, už tai atsakytų prieš įstatymus.

Kol policija žmones moko pacifizmo pagrindų, Seime retkarčiais užgimsta projektai, siūlantys suteikti daugiau galių vadinamiesiems policijos rėmėjams – civiliams su realia realybe nesitaikstantiems piliečiams, kol kas plikomis rankomis siunčiamiems prieš vis įžūlėjančius plėšikus. Tik vargu ar idėja apginkluoti juos lazdomis, antrankiais, o gal ir rimtesniais ginklais – tai yra prieš brutalią jėgą paleisti apginkluotą nuskriaustąjį - išspręstų pagrindinę problemą. Duotybe tapusį faktą, kad Vidaus reikalų ministerijai pavaldi policija, vis dar pristatoma kaip „pagrindinė visuomenės saugumą ir viešąją tvarką užtikrinanti institucija“, realybėje ir vėl, lyg pasukus laiko ratą į nusikaltėlių siautėjimo metus, iš šalies stebi nelygią skriaudžiamųjų pasipriešinimo kovą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"