TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Realybė ir norai

2013 05 23 6:09

Pastarųjų mėnesių negatyvios informacijos srautas nuteikia ne itin džiugiai - sunku atlaikyti didžiulį spaudimą, kurį patiria šalis. Lietuvos sėkmė yra pavyzdys kitiems, ir tą pavyzdį stengiamasi sumenkinti, o kur dar tarpusavio nesutarimai, kuriantys papildomas problemas.

Geriausias to pavyzdys - sujauktas Sereikiškių parkas. Dėl centrinės valdžios ir savivaldybės smulkmeniškų partinių ginčų lėšos jam sutvarkyti buvo skirtos per vėlai, todėl vasarą atvyksiantį gausų būrį svečių pasitiks apleistas parkas ir jame išraustos duobės.

Bet yra daug priežasčių ir pozityviai žiūrėti į ateitį. Visada prisiminsiu, kaip iš karto atgavę Nepriklausomybę bandėme užmegzti pirmus ekonominius ryšius su užsienio valstybėmis. Tiesiogiai skambinti negalėjome, reikėdavo užsakyti telefono pokalbį Maskvoje ir laukti kelias valandas, kol sujungs su norimu abonentu užsienyje. Atsitikdavo ir taip, kad kol prisiskambindavome, toje šalyje baigdavosi darbo laikas, tad kitą dieną viską tekdavo pradėti iš naujo. Neįtikima, bet tai buvo vos truputį daugiau nei prieš dvidešimt metų. Tada 95 proc. Lietuvos eksporto tekdavo buvusiai Sovietų Sąjungai. Tačiau jau po penkerių metų pusę jo parduodavome kitose rinkose. Ir dabar Lietuvos eksporto dalis pasaulio prekyboje nuolat didėja, o tai vienas valstybės konkurencingumo požymių. Todėl Lietuva turi reikiamų socialinių įgūdžių spręsti sudėtingiausias problemas.

Kita priežastis, kuri skatina optimizmą, - būrys jaunų žmonių, dalyvaujančių rengiant ir įgyvendinant ES pirmininkavimo programas. Ateityje jie bus tinkamai pasiruošę valdyti ir modernizuoti Lietuvos ekonomiką. Pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimo šaltinis yra žmonių gebėjimai, nieko kito neturime ir vargu ar turėsime.

Žiūrint į ES Vadovų Tarybai teikiamus siūlymus kartais irgi atrodo, kad tarpusavio ginčai užtemdo realybės jausmą. Iš kur tas naivus tikėjimas, jog keitimasis informacija išspręs mokesčių vengimo problemas? Žinoma, valdininkams paprasčiau ginčytis dėl mokesčių su kaimyne Šveicarija ar tarpusavyje, nei aiškintis dėl nelegalių pigių prekių srautų iš Azijos šalių.

Tačiau ekonomikos augimo pagrindas yra sutvarkyti fundamentalūs dalykai. Mokesčių politikoje tai - aiški ir paprasta mokesčių administravimo bazė, suderinta tarp visų ES šalių. Deja, toks dokumentas jau seniai dulka ES stalčiuose, nes jo įgyvendinimas reikalauja sutarimo dėl daugybės techninių sąlygų.

Nėra jokios abejonės, kad ir bankai turi mokėti už savo klaidas. Bet kaip šios problemos sprendimas pasiūlytas finansinių operacijų mokestis reikštų, jog mokėtų ir valstybės - obligacijų leidėjos, t. y. vėl mokesčių mokėtojai. O jei teks daryti išimtis, didės administravimo išlaidos. Be to, mažai rinkai, tokiai kaip Lietuvos finansų rinka, pritraukti investuotojų dėmesį ir taip sunku, tad visos sąnaudos santykinai didėja.

Daugelis dabar aptariamų mokestinių klausimų, pristatomų kaip reikšmingi dalykai realios ekonomikos sąlygomis, gali ir neduoti laukiamų rezultatų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"