TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Rebusai artėjant savivaldos rinkimams

2015 02 24 6:00

Ateinantį savaitgalį vyks savivaldos rinkimai. Kiekvienam mūsų kyla vis daugiau klausimų, už ką balsuoti norint neapsirikti. Tai tarsi rebusas, nuo kurio teisingo sprendimo galbūt priklauso ir tai, ar Lietuvoje savivalda "pajudės".

Kol kas mūsų šalyje savivaldos reikia ieškoti su žiburiu. Nes tai - ne tik savivaldybių valdžia, bet ir vietos bendruomenės, žmonės, gyvenantys konkrečiame mieste, rajone, jų galimybė dalyvauti sprendžiant vietovės problemas.

Savivaldos įstatyme gana išsamiai apibrėžti vietos valdžios darbo teisiniai pagrindai, o jai palikta spręsti dėl bendravimo su vietos bendruomene principų ir modelių. Todėl kiekviename rajone tik nuo to, kokie žmonės bus išrinkti į savivaldybės tarybą ir kas taps meru, priklausys, kokia ten bus savivalda.

Artėjant savivaldos rinkimams dažniausiai užduodamas bendras klausimas: ar balsuoti už partijų sąrašus, ar už visuomeninius rinkimų komitetus? Vieno atsakymo nėra. Jei rinkimų komitetai būtų sudaryti tik vietos bendruomenių iniciatyva, o partijos jas ignoruotų, viskas būtų aišku. Bet, kaip dažnai būna, graži idėja supainiojama.

Suvokdamos, kad vien su savo kadrais savivaldos rinkimų nelaimės, partijos į savo sąrašus įtraukia ir nepartinių, bet populiarių vietos žmonių. Ir gerai. O tarp visuomeninių komitetų Lietuvoje yra tokių, už kurių slypi kokio nors labai turtingo vietos verslininko, žiniasklaidos savininko interesai. Tada supranti, kad tai tėra uždanga pakeisti įtakingų partijų valdymą. Tokie vietos verslininkai, prastūmę į valdžią savus žmones, galbūt pirmiausia rūpinsis savo verslo gerove.

Žinoma, nieko bloga, kad savivaldoje atstovaujama verslo bendruomenės interesams, tačiau tai turėtų būti daroma skaidriai. Iki šiol savivaldybių darbas buvo labiausiai kritikuojamas dėl vietos politikų, pareigūnų ir verslininkų interesų susipainiojimo. Jie, susilieję su valdančiomis partijomis, užgožia vietos bendruomenės interesus.

Yra rinkimų komitetų, kurie atvirai deklaruoja savo ryšį su kokiu nors partinėje veikloje nusprendusiu nedalyvauti vietos politiku ar Seimo nariu. Tokie komitetai labai panašūs į partijas, tad kyla klausimas, kodėl iki šiol jomis netampa.

Vis dėlto jeigu rajone ar mieste tikrai yra bendruomenės atstovų pastangomis sudarytas visuomeninis rinkimų komitetas, būtų gerai jį palaikyti. Savivalda, kaip jokia kita politinio gyvenimo sritis, turėtų būti valdoma piliečių ir vietos bendruomenių. Tačiau prasimušti šiems žmonėms sunku: jie neturi daug lėšų reklamai, tuo metu partijoms ir įtakingų asmenų suformuotiems komitetams pinigų pakanka. Bet per šiuos savivaldos rinkimus televizija, radijas, internetas visiems sudarė galimybę išdėstyti savo mintis, o rinkėjams - jas išgirsti. Ir tai labai svarbu.

Ne mažiau svarbus klausimas - rinkti dabartinį merą ar ieškoti jam pamainos. Savivaldybė, kuriai daug metų vadovauja tie patys asmenys ir politinės jėgos, yra arba labai gerai valdoma, arba ten apribota visų kitų laisvė pasireikšti.

Televizija aiškiai parodė, kas yra kas. Teko matyti ir labai arogantiškų merų, vietos kunigaikščių, ir tų, kurie dirba, klauso kitų nuomonės. Būtų gerai, jei vienus žmonės pakeistų, o kitų teisę dirbti patvirtintų. Kandidatas į merus gali būti nebūtinai iš to sąrašo, kuriam atiduodamas balsas rinkimuose į savivaldybės tarybą.

Žinoma, galimybė tiesiogiai rinkti merą - tik pirmas žingsnis konkrečių asmenų atsakomybės vietos žmonėms link. Kol neturėsime teisės į savivaldybės tarybą rinkti ir konkrečius žmonės apygardose, Lietuvoje savivaldai bus sunku.

Labai svarbus dar vienas dalykas: balsuoti už kandidatus į merus mąstant apie antrąjį turą. Pavyzdžiui, labai nenorėčiau, kad Vilniuje pasirinkimas antrajame ture būtų tarp korupcijos ir Georgijaus juostelės. Ne ką geriau būtų, jei vieną iš jų pakeistų populistas.

Savivaldybės tarybos narys gauna atlyginimą vien už dalyvavimą posėdžiuose, tačiau kai kurie kandidatai negaili lėšų rinkimams, tarsi siekdami pelningos darbo vietos. Ko tokie žmonės ten eina, matyt, būtų galima atsakyti tik tada, jeigu kaskart, baigiantis savivaldybių tarybų kadencijai ir artėjant naujiems rinkimams, būtų pateikiami ne išrašai, o detali ataskaita apie merų, vicemerų, savivaldybių narių turto ir pajamų deklaracijas. Kol kas visa tai valdžios sprendimu nuo piliečių paslėpta po devyniais užraktais.

Parlamentinės partijos ir tos, kurios gerai pasirodė ankstesniuose savivaldos rinkimuose, turi lėšų reklamai, todėl nestebina jų atstovų veidai net brangiuose stenduose. Tačiau jei koks nors pavienis asmuo leidžia tam didelius pinigus, kyla klausimas, ar verta už tokį balsuoti. Gal geriau pasidomėti kokiu nors aktyviu vietos bendruomenės atstovu, einančiu į rinkimus iš įsitikinimų, bet galinčiu mažiau pasireklamuoti. Toks žmogus daugiau nuveiks vietos bendruomenei ir savivaldai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"