TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Referendumas - piliečių valia ar politikavimas

2013 08 21 6:00

Šį šeštadienį, rugpjūčio 24-ąją, į Kauno sporto halę iš visos Lietuvos sugužės visuomenininkai, pasivadinę gražiu vardu: Žemės gynėjų sąjunga.

Yra išdėstyta kelių punktų programa, kuri skelbiama visuomenininkams prieinamomis priemonėmis, dažnai per mažesnius interneto portalus, socialinius tinklus. Likusi viešoji erdvė yra kurčia šiai žiniai. Nors visuomenė jau bunda. Anksčiau nei politikai po karštos vasaros.

Praėjusią savaitę, per Žolinę, Kernavėje susirinko kiti visuomenininkai. Tie, kurie norėtų, kad prasidėjus globaliems procesams, kai kažkodėl per keletą pastarųjų metų imtos pulti tradicinės vertybės, šeima bei prigimtiniai vyro ir moters santykiai ir toliau liktų svarbia vertybe, nenaikinama ir vaikų galvose. Jie svarsto, ar galėtų šios idėjos šalininkai susiburti.

Ir vieni, ir kiti kalba apie referendumą. Piliečių nepasitikėjimas valstybės institucijomis, politikais yra toks didelis, kad daugelis jų nemato kitos išeities, kaip kuo daugiau klausimų spręsti referendumu. Visuomenės rūpestis sveikintinas, bet, deja, netrūksta ir norinčiųjų juo pasinaudoti.

Šias žmonių nuotaikas mato ir kai kurie politikai, tad siūlo rengti referendumą vienu ar kitu klausimu. Buvo Kauno politiko Gintauto Labanausko iniciatyva, dabar girdime „tvarkiečių“ kalbas apie referendumą dėl euro įvedimo, nors jie patys, matyt, yra pasirašę Vyriausybės programą, kurioje kalbama apie eurą Lietuvoje, nelaukiant piliečių pritarimo. Tokių pavyzdžių, kai politikai ir partijos manipuliuoja referendumo idėja, yra daug.

O iš tikrųjų dabar valdžioje esantieji ar buvusieji anksčiau nenori, kad piliečiai turėtų daugiau galimybių įpareigoti valstybę surengti referendumą, nelaukdami, kol tai nuspręs valdžia. Juk ši dažnai tai daro tik tada, kai tai naudinga jai ar kuriai valdžioje esančiai partijai. Ir tik tuomet, kai visuomenė sukrunta, atsiranda politikų siūlymų ką nors keisti. Tačiau vėliau viskas nuslūgsta, nes politinį elitą dabartinė situacija visiškai tenkina. Todėl ir kyla tas didžiulis valdančiųjų politikų ir piliečių norų neatitikimas. O referendumas tapo šio neatitikimo išraiška bei politikavimo įrankiu.

Kodėl referendumas Lietuvoje dažnai tampa politikavimo įrankiu, o piliečių noras matyti jį kaip visuomenės valios išraišką užgožiamas? Todėl, kad referendumai Lietuvoje yra rengiami tik per rinkimus. Tai daroma taupant biudžeto lėšas, tačiau tuomet jau ne pats referendumas ir jo idėjos tampa svarbiausi. Daug svarbesnis partijoms ir politikams tampa referendumo organizavimo procesas, idėjų skelbimas, parašų rinkimas. Tai naudojama tik kaip priemonė elektoratui prieš rinkimus mobilizuoti, o individualiems politikams svarbu iškelti save visuomenės akyse.

Juo labiau kad visi žino, jog pasiekti pergalės tokiame referendume pagal dabartinį įstatymą, kai reikalaujama, kad jame dalyvautų daugiau kaip 50 proc. balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių, beveik neįmanoma. Būtent todėl referendumo idėjai dėl dvigubos pilietybės taip priešinasi pasaulio lietuviai. Jie jaučia, kad žmonės šią idėją gal ir palaikytų, tačiau nesulaukus reikiamo aktyvumo referendumas žlugtų. O politikams jis irgi gali tapti politikavimo priemone, kurioje procesas svarbesnis už tikslą.

Referendumas tampa svarbia priemone ir tiems politikams ar partijoms, kurie (skirtingai nei Seimo partijos) negauna finansavimo iš biudžeto, o dabar negali net gauti paramos iš juridinių asmenų. Taip yra įtvirtinama dabartinių parlamentinių partijų monopolija, kuri kitų partijų politikus stumia griebtis referendumo kokia nors aktualia žmonėms tema. Ją iškėlusieji gali tikėtis finansavimo per rinkimus bent šioms idėjoms skelbti atvirai ar prisidengus visuomenės interesu.

Būtent taip per praėjusius Seimo rinkimus nutiko referendumo dėl Visagino AE iniciatyvai. Ją iškėlė nedidelės Krikščionių partijos politikai, tačiau jie nesugebėjo tuo pasinaudoti. O referendumas tapo idealistų ir pragmatikų interesų kovos išraiška.

Tarp referendumo priešininkų buvo ir tokių, kurie tikėjo, kad atominė elektrinė, juo labiau pasiūlytas statyti reaktorius, yra nesaugus Lietuvai, bet aktyviai į kampaniją įsitraukė ir suvokiantieji, jog tik privertus atsisakyti atominės elektrinės bus įtvirtintas dujininkų diktatas. Už Visagino AE pasisakė ir įsitikinusieji, kad tik atominė elektrinė gali užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Tačiau šį projektą rėmė ir asmenys, kuriems svarbiausia buvo "įsisavinti" tuos milžiniškus pinigus.

Referendumas įvyko. Tik dabar jau neaišku, kam jis apskritai buvo reikalingas, jeigu per referendumą išsakytą piliečių nuomonę galima vartyti taip, kaip kam reikia. Kur šiame politikų, finansinių grupių žaidime yra visuomenininkų balsas? Tų, kurie teturi interesą, kad piliečių, tautos valios Lietuvoje būtų paisoma. Čia yra labai svarbu pasiekti, kad referendumas mūsų šalyje taptų realia, veikiančia konstitucine priemone piliečių ir tautos valiai įgyvendinti. Vis dėlto ir visuomenininkai turi neužmiršti, kad jais bandys pasinaudoti tie, kurie moka gerai manipuliuoti visuomenės nuomone, turi tam lėšų ir gali daryti įtaką mūsų viešajai erdvei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"