TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Referendumų svarba

2013 11 11 6:00

Vis dažniau siūloma rengti referendumus svarbiais politikos klausimais. Renkami parašai dėl žemės pardavimo užsieniečiams, siūloma, kad klausimai dėl gamtos išteklių panaudojimo būtų sprendžiami referendumu.

Metų pradžioje partija “Tvarka ir teisingumas” siūlė surengti privalomąjį referendumą dėl euro įvedimo. Pernai įvyko referendumas dėl atominės jėgainės.

Daugėja ir būgštavimų, kad referendumai Lietuvai gali būti kenksmingi. Nuogąstavimai remiasi dviem prielaidomis: Lietuvos žmonės esą politiškai neišprusę ir negali suprasti, kas Lietuvai naudinga ir kas kenksminga, o savanaudžiai populistai politikai piktnaudžiauja rinkėjų tamsumu ir naivumu. Dažnai egzistuoja trečia prielaida, kad Rusijos slaptosios tarnybos daro įtakos populistams. Kitaip tariant, turime grėsmingą politinį kokteilį.

Savo komentare “Referendumas ir tautos valia” (alfa.lt) Mažvydas Jastramskis išvardijo priežastis, dėl kurių galima abejoti rinkėjų politine branda. Esą tik labai mažai jų domisi politika, daugelis nostalgiškai vertina sovietmetį, ilgisi stipraus lyderio, susvetimėjimo lygis bene didžiausias Europoje, tauta susiskaidžiusi, o dažni referendumai gali "vesti į rimtus konfliktus".

Negalima nepaisyti šių dažnai minimų priežasčių, bet ir nereikia jų imti už gryną pinigą. Nostalgiškai prisimenamas sovietmetis, bet juk beveik visiems gyvenimas atrodė gražesnis, kai jie buvo 30 metų jaunesni. Nesidomėjimą politika gali skatinti įvairūs veiksniai: abejingumas, žinojimas, kad vienas balsas nieko reiškia (tai labai racionalus požiūris), tad neverta balsuoti, santykinis pasitenkinimas esama padėtimi. Baiminamasi, kad tiesioginė demokratija sukels daugiau konfliktų. Tačiau didesnį pavojų kelia ne tai, jog bus per daug demokratijos, bet kad dabar jos yra per mažai. Per ateinančius Europos Parlamento rinkimus antieuropietiškos partijos veikiausiai sustiprins savo pozicijas daugiausia dėl to, kad žmonėms įgriso, jog yra per mažai demokratijos ir per daug nurodinėjimų iš viršaus.

Jeigu rinkėjai yra tamsūs, politikai nėra protingesni. Dabartinė Vyriausybė visiškai neveiksminga. Ji, o ne Lietuvos rinkėjai, nesugeba tinkamai valdyti šalies. Lietuvos atsilikimą nuo Estijos lemia mūsų politikų nekompetencija, o ne rinkėjų balsai.

Neturėtų stebinti, kad populistinės partijos bei įvairios ad hoc grupės labiau linkusios organizuoti referendumus negu politiniai grandai. Tai puiki proga pasireklamuoti, pritraukti ir mobilizuoti rinkėjus. Tradicinės partijos turi kitų priemonių kelti savo uodegą: premjero, Seimo pirmininko, įvairių ministrų bei parlamento komitetų pirmininkų spaudos konferencijos, kalbos, nuolatinis žiniasklaidos dėmesys ir t. t. Kiekviena partija ar grupuotė renkasi tinkamiausią įrankį. Populistams sekasi, nes tradicinės partijos atsisako spręsti, net ir svarstyti opias problemas.

Lietuvoje labai vangiai kovojama su socialine atskirtimi ir skurdu. Lietuvos elitas baiminasi nekilnojamojo turto ir progresinių pajamų mokesčių kaip velnias kryžiaus. Tokius mokesčius bus galima įvesti tik referendumu. Tačiau referendumo atveju Lietuvos elitas vienbalsiai pasmerktų šią "populizmo" apraišką, nors Vakarų Europoje tokie mokesčiai laikomi sudedamąja socialinio teisingumo dalimi. Tiesa, Konstitucinis Teismas (KT) rezultatus veikiausiai pavadintų niekiniais, nes jie esą pažeistų bene svarbiausią "konstitucinę doktriną", būtent, kad KT teisėjams atlyginimus galima tik didinti ir niekada nemažinti.

Referendumai suteiktų Rusijai daugiau progų siekiant paveikti Lietuvos politiką. Nustebčiau, jei pernai Rusija nerado būdų finansiškai paremti tų, kurie ragino žmones balsuoti prieš atominės elektrinės statymą. Latvijoje negailėta pastangų užtikrinti, kad rusų kalba taptų antrąja valstybine kalba. Bet nesiliaujančios Rusijos slaptųjų tarnybų pastangos daryti įtaką Lietuvos politiniam gyvenimui nelabai sėkmingos. Jeigu jos būtų veiksmingos, Lietuva būtų Rusijos draugų, o ne priešų sąraše.

Apskritai valdžios nemėgsta referendumų. Didžiojoje Britanijoje yra buvę tik du nacionaliniai referendumai. Švedijoje įvyko tik šeši referendumai, pastarasis - dėl narystės ES 2003 metais, ir visi buvo patariamieji. Olandijoje įstatymai neleidžia rengti referendumų, nors 2005 metais buvo priimtas laikinas įstatymas, kad būtų galima balsuoti, pritarti ar nepritarti Europos Konstitucijos projektui. Olandijos rinkėjai, kaip ir Prancūzijos, balsavo prieš Konstituciją. Šveicarija yra išimtis - ten referendumai yra kasdienės politikos dalis. Karčios patirties pamokytos ES šalys nuosekliai vengia leisti savo rinkėjams kalbėti dėl naujausių Briuselio planų.

Tačiau padėtis keičiasi, didėja žmonių nepasitenkinimas politikais, mažėja polinkis pasitikėti jų gera valia ir kompetencija, tad visose šalyse bus labiau stengiamasi padaryti politikus labiau atskaitingus, ir, ko gero, vis dažniau bus organizuojami referendumai, jei politikai vengs spręsti degančius dienos klausimus.

Darykime prielaidą, kad Lietuvos rinkėjai yra neišprusę runkeliai, kad populistai stengtųsi piktnaudžiauti referendumais, kad referendumai gali būti pavojingi, ypač jei rezultatai būtų nesuderinami su įsipareigojimais Europos Sąjungai, kad jais gali piktnaudžiauti gerai organizuotos aktyvistų ir lobistų grupės, o aistrų pagauti rinkėjai gali balsuoti neprotingai. Tačiau rinkėjų valios nepaisymas, atvirai jiems reiškiama panieka yra dar rizikingesnis dalykas. Tai atveria terpę vis didėjančiam politinių avantiūristų būriui, didina tą susvetimėjimą ir abejingumą politikai, kurį referendumo oponentai dažnai mini. Piliečiai nei taps atsakingesni, nei didės jų susidomėjimas politika, jeigu bus ribojamos jų galimybės reikšti savo nuomonę ir dalyvauti politikoje. Jei būtų galima lengviau rengti referendumą, politikai būtų verčiami svarstyti klausimus, kuriuos dabar apeina, ir jau vien tai sustiprintų demokratiją. O demokratinei valstybei turėtų rūpėti demokratijos kokybė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"