TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Reformos kaip Lietuvos rykštė

2011 10 06 0:00

Jeigu net Europos Parlamento narys ir politinis ministro liberalo Gintaro Steponavičiaus bendražygis Leonidas Donskis viešai užsipuolė aukštojo mokslo reformą, galite įsivaizduoti, kas ten vyksta. Tačiau studentų tėvams ne itin rūpi, kad griaunama šimtme-

čių išbandymus atlaikiusi universitetų autonomija - jiems ramybės neduoda mintis, jog jų vos tik į pilnametystę įžengę vaikai jau paversti bankų skolininkais. Ir dar kad būtų kalbama apie vieną kitą tūkstantį per metus, kuriuos susispaudus gal būtų įmanoma ir patiems sukrapštyti, - ne, už du semestrus klokite dešimtį ar net keliolika tūkstančių litų - net jeigu jūsų vaikas ir mokosi pūsti obojų. Maža to, mokėti verčiami ne tik atsilikėliai, veltui trynę mokyklos suolą ir vėliau įsigeidę aukštojo mokslo diplomo, bet ir darbštūs bei gabūs moksleiviai, nuo kurių valstybė tiesiog nusigręžė. Kuo jie nusipelno tokios bausmės? Tuo, kad stengėsi ir siekė šviesos? Bet juk jiems, pabaigus mokslus, anksčiau ar vėliau reikės galvoti ir apie savo pastogę, vadinasi, dar neatidavus vienos paskolos, teks ir vėl prašyti iš bankų. Taip programuojama tikra vergija, ir jai iš anksto pasmerkiami tūkstančiai Lietuvos jaunuolių.

Mūsų valdžios politikos esmė šioje išskirtinėje srityje - tokia pati, kaip ir visose kitose: pirmiausia - pinigai, o paskui visa kita, įskaitant žmonių likimus. Kad ir kokia demagogija tai būtų dangstoma, viską apie vadinamosios aukštojo mokslo reformos tikslą ir net ir čia įdiegtus rinkos principus pasakys toks pavyzdys.

Į garsią privačią aukštąją mokyklą įstojusi gabi devyniolikmetė, dar net nespėjusi gauti iš banko paskolos, vietoj pasveikinimo sulaukė ultimatyvaus reikalavimo iš anksto susimokėti už rugsėjį. Įnešusi motinos skubiai surinktus pinigus, mergina vylėsi, kad per tą laiką, kurį jau apmokėjo (avansu!), pagaliau gaus laukiamą paskolą, tačiau vietoj jos sulaukė skambučio... iš antstolio. Šis pareiškė, kad "veda jos reikalą" ir kad jeigu ji nedelsiant nesumokėsianti už spalį (ir vėl į priekį!), tai bus tiesiog išbraukta iš studenčių. Galite tuo patikėti? Save plačiai reklamuojanti ir geriausia laikanti aukštoji mokykla, iš esmės dar net nesuteikusi studentei jokių paslaugų, bet jau gavusi iš jos dalį užmokesčio, be jokių skrupulų ją bematant atidavė prievartautojams - kad pasimokytų, kaip ateityje būtina elgtis! Ir koks tobulas apšvietos šventovės ir išalkusių antstolių tandemas, veikiantis šveicariško laikrodžio preciziškumu... Štai šis godulys ir cinizmas - visa G.Steponavičiaus ir jo komandos atkaklių pastangų kvintesencija. Sakytum, išsilaikytų ta privati aukštoji mokykla pati - teliktų pasipiktinus atsidusti. Tačiau į ją su pažangiais studentais dėl G.Steponavičiaus "reformos" šiandien keliauja valstybės lėšos (mano paminėtos merginos studijos taip pat bus iš dalies apmokamos valstybės). Vadinasi, viena ranka semiama iš biudžeto, o kita - užsukamas prievartos ir šantažo mechanizmas, ir tai niekam nerūpi. Be viso kito, kokį jaunimą štai tokios mokyklos ugdo? Kilnius patriotus, pasirengusius aukotis savo Tėvynei Lietuvai? Bet tai - pinigų kalyklos, prisidengusios garbingomis aukštosios mokyklos iškabomis. Kodėl jų veiklą turi finansuoti valstybė ir kodėl per jas privalo kentėti atitinkamų lėšų negaunantys mūsų senieji universitetai - į šitą klausimą turės atsakyti tie, kuriems ateityje neišvengiamai teks taisyti dabartinių "reformatorių" veiklos padarinius.

Vadinasi, ir vėl bus reformos. Turbūt jos, kiek mes gyvensime, niekuomet nesiliaus. Kuo įnirtingiau reformuojama sveikatos apsauga, tuo sunkiau patekti pas gydytoją. Kuo labiau reformuojamas švietimas, tuo mūsų vaikai, baigdami mokyklą, mažiau žino - visi, norintys mokytis toliau, jau seniai samdosi repetitorius. Taigi, ir vidurinis išsilavinimas - jau iš dalies mokamas. Bet gydytojai ar mokytojai čia niekuo dėti. Šią košę nuolat verda tie mūsų politikai, kurie, vos tik atėję į valdžią, su stulbinama drąsa griebiasi viską keisti. Tokie asmenys valstybei ir žmonėms neretai padaro kur kas didesnę žalą negu tie, kurie eidami pareigas tiesiog imituoja veiklą.

Kas šiandien suskaičiuos, kiek sykių per du dešimtmečius buvo keičiamos iškabos vien vidaus reikalų tarnybose? Manau, to nežino net dabartiniai šios sistemos vadovai. Tačiau už kiekvienos reorganizacijos - sudarkyti žmonių likimai, gatvėje atsidūrę profesionalai (kažkodėl dažnai - patys geriausieji) ir paprastai dar labiau pablogėjusi kriminogeninė padėtis.

Reformos dėl reformų - Lietuvos rykštė. Tačiau juk mes turbūt nesame sadomazochistai, kad kenktume patys sau vien dėl malonumo? Ne, nesame - tiesiog tie, kurie nuolat viską jaukia, turi labai konkrečių pragmatinių interesų. Reforma - tai ideali galimybė partijai ar konkrečiam politiniam veikėjui visur susistatyti savo žmones. Tai taip pat puikus šansas atsikratyti gudresnių už save ir tų, kurie turi stuburą. Pagaliau reforma - tai išskirtinė proga padaryti kam nors didžiulę paslaugą. Tarkime, tokią, kokią padarė G.Steponavičius privačioms mokykloms, per "krepšelio" idėją joms nukreipdamas biudžeto lėšas. Arba - privatiems užsienio bankams, priversdamas tūkstančius Lietuvos vaikų imti paskolas.

Tokios paslaugos - neužmirštamos. Tačiau jų neužmiršta ir tie, kurie paaukojami.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"