TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Reikėjo susilaikyti

2011 11 07 6:00

Praeitą pirmadienį Lietuva balsavo prieš Palestinos narystę UNESCO. Mūsų valstybė, pati patyrusi ilgą okupaciją, turėtų labiau užjausti palestiniečius, tad galėjo ir turėjo susilaikyti. Neįtikina argumentai, kuriais Lietuva teisino savo neigiamą nuostatą Palestinos narystės UNESCO atžvilgiu.

Daugumai pasaulio šalių klausimas nesukėlė didesnių galvosūkių. Už Palestinos priėmimą balsavo 107 valstybės, prieš - 14, susilaikė 52. Europos Sąjungos (ES) padėtis buvo sudėtingesnė. Atmetus ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton siūlymą visoms šalims susilaikyti, sužlugo pastangos susitarti dėl vieningos pozicijos. 11 valstybių susilaikė, 11 balsavo už, 5 - prieš. Iš didžiųjų ES narių už balsavo Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Italija susilaikė, Vokietija buvo prieš. Net Skandinavijos šalių, kurioms dažnai pasiseka rasti konsensusą, nuomonės išsiskyrė. Švedija pasisakė prieš, Norvegija ir Suomija - už, Danija susilaikė.

Kai kurie Švedijos apžvalgininkai aiškino, kad nesutarimai valdančiojoje koalicijoje nulėmė sprendimą balsuoti prieš Palestinos narystę. Žaliųjų partijos atstovai, sukritikavę vyriausybės poziciją, nurodė, kad valdžios aiškinimai, esą dar per anksti pripažinti Palestiną, yra klaidingi, kaip kadaise buvo klaidingi socialdemokratų politikai, teigę, jog dar ne laikas pripažinti Baltijos šalių suverenumą.

Lietuva teisina savo poziciją pasikliaudama JAV išsakytais argumentais. Atseit Palestinos prašymo patenkinimas ne paskatins taikos procesą, bet jam pakenks. Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Palestinos ir Izraelio santykiai turi būti sprendžiami per dvišales derybas. Esą klausimo perkėlimas į tarptautinius forumus gali ne išspręsti krizę, o priešingai - ją padidinti. Premjeras nurodė vadinamąjį valstybių kvartetą, kuris rūpinasi, kad tose derybose būtų daugiau pažangos. Užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė tvirtino, jog Palestinos pozicija yra konfrontacinė, nes dar nesulaukus klausimo svarstymo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje arba Generalinėje Asamblėjoje skubama į išvestinę organizaciją.

Šie argumentai neįtikina. Palestinai nereikia laukti JT Saugumo Tarybos sprendimo, nes jis jau žinomas. Vašingtonas ne kartą pasakė, kad vetuos visateisę Palestinos narystę JT. Vadinamasis kvartetas seniai nieko nedaro. Taikos procesui labiausiai kenkia ne Palestinos pastangos patekti į JT ir jų padalinius, bet Izraelio, ypač dabartinės Benjamino Netanyahu vyriausybės, nutarimas tęsti naujų gyvenviečių statybas, taigi ir tolesnį neteisėtą Palestinos kolonizavimą.

Sunku kitaip pavadinti Izraelio veiksmus. Tarptautinė teisė draudžia okupantui leisti savo gyventojams įsikurti okupuotoje teritorijoje. Kelios JT Saugumo Tarybos rezoliucijos, tarp jų 298 ir ypač 446, pasmerkė gyvenviečių statybas. Iki 1980 metų net Vašingtonas jas laikė neteisėtomis.

Idealiomis sąlygomis Izraelio ir palestiniečių atstovai atsisėstų prie derybų stalų ir rastų bendrą sprendimą. Tačiau sąlygos nėra idealios. Gyvenviečių statybos, taigi ir palestiniečių žemių konfiskavimas, nesiliauja. Jos net įgavo pagreitį prasidėjus vadinamajam Oslo taikos procesui 1993 metais. Palestiniečių nerimas suprantamas. Izraelis stato naujas gyvenvietes ne tam, kad jos būtų naikinamos. Kiekviena nauja statyba didina tikimybę, jog šią žemę Izraelis konfiskuos visiems laikams.

Kaip minėta, vadinamasis kvartetas yra neveiksmingas. Jungtinės Valstijos - ne neutralios tarpininkės, o beveik besąlygiškos Izraelio rėmėjos. Izraelio vyriausybė nerodo geros valios. Taikos derybos seniai pasiekė aklavietę, tad sunku rimtai traktuoti tvirtinimus, kad Palestinos mėginimas iškelti savo bylą tarptautiniuose forumuose kenkia pastangoms rasti sprendimą. Šiuo metu ne palestiniečių, o Izraelio veiksmai yra pagrindinė kliūtis taikai pasiekti.

Manytum, kad Lietuva, pergyvenusi beveik 50 metų sovietų okupacijos, gebėtų įsijausti į palestiniečių poziciją. Ir suprastų, ką reiškia diplomatinė kitų tautų parama, kai siekiama laisvės. 1990 metais Lietuva žinojo, kad jei sėdėtų sudėjusi rankas ir pasikliautų Maskvos gera valia, laisvė liktų nepasiekiama. Todėl buvo paskelbta nepriklausomybė be Kremliaus leidimo, nesuderinus nutarimo su tarptautinėmis organizacijomis, neklausant tų, kurie sprendimą dėl nepriklausomybės laikė klaida, net provokacija.

Pirminė Vakarų reakcija daugelį nuvylė. Buvo piktinamasi, kai Vokietija, Prancūzija ir kai kurios kitos Europos šalys ragino elgtis atsargiai, ieškoti sutarimo su Kremliumi, laikytis vadinamosios "žingsnio po žingsnio" politikos, net daryti nuolaidų. Lietuvai aiškinta, esą ji savo kategoriškais reikalavimais gali pakenkti bendram reikalui, susilpninti Michailą Gorbačiovą ir taip užkirsti kelią tolesnei pertvarkai. Lietuva savo ruožtu priekaištavo Vakarams, kad jų veiksmai neatitinka skelbiamų idealų, kad demokratijos ir tautų laisvės principus užgožia pragmatinis, net savanaudiškas apskaičiavimas, kad nevalia reikalauti, jog Lietuva toliau neštų okupacijos jungą.

Kaip greitai Lietuva subrendo! Dabar ji linkusi vadinti Palestinos prašymą tapti UNESCO nare konfrontaciniu, ragina palestiniečius tenkintis derybomis su Izraeliu, pasikliauti B.Netanyahu gera valia (kaip 1990 metais mes turėjome pasikliauti M.Gorbačiovo geraširdiškumu), nesikreipti į pasaulio sąžinę ir kitais būdais mėginti didinti spaudimą Tel Avivui.

Lietuvai svarbu palaikyti gerus santykius su Izraeliu, ir džiugu, kad pasiekta pažangos. Palestiniečiai nėra jokie angeliukai, kuriuos be išlygų privaloma remti. Tačiau dėl gerų santykių nereikia atsisakyti principų ar perdėm stengtis įtikti. Prabėgus kelioms minutėms po balsavimo Lietuvos įgaliotas ministras Vašingtone Rolandas Kačinskas suskubo pasiųsti žydų organizacijoms trumpą žinutę ir pranešti, kad mūsų valstybė balsavo prieš Palestinos prašymą. Toks elgesys veikiau skatina panieką, o ne pagarbą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"