TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Reikia riboti prezidento galias

2012 12 10 6:00

Penktadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė pranešė patvirtinusi Vyriausybę be dviejų ministrų. Ji atmetė Darbo partijos (DP) kandidates Loretą Graužinienę ir Virginiją Baltraitienę, kurios siūlytos į socialinės apsaugos ir darbo bei švietimo ir mokslo ministres. Prezidentė nepritarė ir trečio "darbiečio" Kęstučio Daukšio kandidatūrai į kultūros ministrus, bet sutiko patvirtinti į jo vietą pasiūlytą Šarūną Birutį. Ko gero, Š.Birutis laimėjo prezidentės palaiminimą, nes visuomenėje jis mažiau siejamas su "darbiečiais".

Negaliu pritarti kai kurių apžvalgininkų nuomonei, kad pasiektas kompromisas ir kad prezidentė nusileido. Esą jei prezidentė būtų tvirtai laikiusis savo paskelbtų (ir išgalvotų) kriterijų, ji būtų atmetusi dar daugiau kandidatų į ministrus. Šiame teiginyje yra tiesos. Jei nepritariama L.Graužinienės ir V.Baltraitienės kandidatūroms, galime atmesti Vytenį Andriukaitį ir Birutę Vėsaitę. Vis dėlto ne kompetencija, o partinė priklausomybė atliko lemiamą vaidmenį prezidentei priimant sprendimus. Nerekomenduojama kovoti dviejų frontų karą, tad vendetą DP paskelbusi prezidentė suprato, jog neprotinga mesti iššūkį socdemams.

Pirmąjį turą laimėjo prezidentė. Pareiškusi, kad prie valdžios vairo neprileis DP, D.Grybauskaitė gerokai apkarpė "darbiečiams" sparnus - užkirto kelią į ministrus ne tik Viktorui Uspaskichui ir Vytautui Gapšiui, bet ir kitiems partijos vadovams. Veikta gana subtiliai. Prezidentės komentarai buvo tiesmukumo ir nesubtilumo viršūnė, bet jie neliko be poveikio. Algirdas Butkevičius ir V.Uspaskichas reagavo į prezidentės grūmojimus, stengėsi prisitaikyti prie jos norų, ne kartą nusileido. Galiausiai Vyriausybė buvo suformuota, sukuriant regimybę, kad buvo atmesti tik du kandidatai, taigi - kad D.Grybauskaitės elgesys nedaug kuo skyrėsi nuo jos pirmtakų.

Pirmas raundas laimėtas, bet bus kitų. Prezidentės santykiai su valdančiąja koalicija, ypač - su DP, bus įtempti. Ir kitiems koalicijos partneriams turi kelti nerimą prezidentės aiškiai reiškiamas nepasitenkinimas jų atėjimu į valdžią. Nežinia, kaip bus reaguojama į jos tolesnius veiksmus. Kadaise prezidentė pasakė, kad ji turės tiek galių, kiek Seimas jai suteiks. Praėjusios kadencijos Seimas buvo itin dosnus, tik paskutinį savo pusmetį jis drįso atmesti vieną prezidentės veto. Naujasis Seimas turėtų laikytis kiečiau, nes turi tvirtą daugumą ir mažiau iliuzijų dėl prezidentės geranoriškumo. Susidaro įspūdis, kad prezidentė tai nujaučia, tad ir pradėjo ieškoti sąjungininkų tarp įtakingų socdemų, malonindama juos savo dėmesiu. Be to, A.Butkevičius neatrodo esąs žmogus, kuris galėtų ilgai atlaikyti prezidentės spaudimą. Daug ką pasakys reakcija į pirmąjį prezidentės veto.

Yra kitas gerokai svarbesnis klausimas - būtent jėgos pusiausvyra tarp Seimo ir prezidentės. D.Grybauskaitė plečia prezidentės galias Seimo sąskaita. Esant demokratijai visos trys valdžios nuolat grumiasi, siekdamos išplėsti savo galią ir įtaką kitų sąskaita. Parlamentai dažnai siekia apriboti vykdomosios valdžios galią, Vyriausybės stengiasi išsivaduoti iš parlamento priežiūros, o teismai mėgina tarti paskutinį žodį visais klausimais. Lietuvoje Seimo galia pasiekė savo viršūnę 1997-2000 metais, pirmininkaujant Vytautui Landsbergiui. Nors Seimo įtaka paskui smuko, dar 2007 metais tuometis prezidentas Valdas Adamkus skundėsi, kad Lietuva yra "grynai parlamentinė valstybė", ragino padidinti prezidento juridines ir vykdomąsias galias, nes tai leistų jam veiksmingiau reaguoti į valstybės ir visuomenės poreikius.

Švytuoklė pasuko į kitą pusę. Joks kitas prezidentas nebuvo priskyręs sau tokio didelio vaidmens formuojant Vyriausybę. Ir praeityje nauja valdžia turėjo pereiti per du filtrus - pelnyti ne tik rinkėjų balsus, bet ir prezidento malonę. Dabar kuriamas precedentas, pagal kurį abu filtrai yra lygiaverčiai, - prezidentas priskiria sau teisę nutarti, kiek jis paisys rinkėjų valios.

Kovodama su DP prezidentė pasikliovė Konstitucijos neapibrėžtumu. Konstitucijos 96 straipsnyje rašoma: "Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms sritims, atsakingi Seimui, Respublikos prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs ministrui pirmininkui." Galima argumentuoti, kad šis straipsnis suteikia Seimui ir prezidentui lygias teises prižiūrėti Vyriausybės veikimą. 92 straipsnyje teigiama, kad "ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą". Būsimasis premjeras esą privalo laimėti prezidentės patvirtinimą, pristatydamas jai priimtinus kandidatus. Taigi, būsimasis premjeras turi prisitaikyti prie prezidentės norų, o ne priešingai.

Tokia Konstitucijos interpretacija suteikia prezidentei galią nepaisyti rinkėjų valios. Seimas galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), prašydamas išaiškinti būsimojo premjero ir prezidento teises ir pareigas formuojant ir prižiūrint Vyriausybę. Tai būtų klaida. Seimas leidžia įstatymus, jam suteikta galia keisti Konstituciją. Save gerbiantis Seimas turėtų naudotis šia teise, o ne slapstytis už ne itin kompetentingo KT.

Pagrindinis vaidmuo sudarant Vyriausybę turi likti rinkėjų palaiminimą laimėjusioms partijoms, nors reikia atsižvelgti į tai, kad Konstitucija suteikia prezidentui specialius įgaliojimus sprendžiant užsienio ir saugumo politikos bei teisėsaugos klausimus. Tad būtų galima pakeisti 92 straipsnį, nurodant, kad ministrai yra atsakingi Seimui, taip pat ir prezidentui užsienio, saugumo ir teisėsaugos srityse. Būtų galima patikslinti 96 straipsnį, paliekant prezidentui teisę atmesti kandidatus į ministrus jo kuruojamose srityse, nes su jais jis turi itin glaudžiai bendradarbiauti. Prezidentui pareiškus abejonių dėl kitų ministrų, pats Seimas galėtų paskirti juos provizoriškai ir po pusmečio surengti interpeliaciją, kuri leistų Seimui galutinai patvirtinti arba atmesti ministrą.

Siekiant užtikrinti rinkėjų valios gerbimą, reikia patikslinti Konstituciją, apriboti prezidento galias tvirtinant ministrus. Seimas turėtų sudaryti specialią komisiją šiam klausimui ištirti ir pasiūlyti deramas Konstitucijos pataisas. Seimo galių stiprinimui turėtų pritarti visos partijos, kurioms rūpi valdžių ir institucijų pusiausvyra. Čia bendras, o ne partinis ar dabartinės koalicijos reikalas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"