TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Reikia taupyti? Junkime ministerijas!

2014 09 17 6:00

Nors daugiapartinė demokratija jau beveik pripratino piliečius prie to, kad valdžios partijos ministerijoms vadovauti skiria ne atitinkamos srities specialistus, o partijai ištikimus bičiulius, vis tiek kai kurių ministrų samprotavimai viršija įprastą nekompetencijos lygį.

Reta originalaus mąstymo dovana pasižymi, pavyzdžiui, kultūros ministras. Jis ypač sužiba, kai gyvenimas prispiria spręsti Vakarų Lietuvos kultūros objektų ateitį. Tokiais atvejais ima aiškėti, kad ministras gyvena ir mąsto kitoje tikrovėje, lyg ir trečiajame išmatavime, lyg ir Kinijoje, bet tik ne Lietuvoje.

Prieš metus, svarstant pradėtos ir sustabdytos Kretingos viešosios bibliotekos statybos likimą, ministras apstulbino kretingiškius, pasiūlęs jiems vietoj spausdintų knygų naudotis individualiomis elektroninėmis knygomis, kurios, ministro tikinimu, esančios ypač patogios skrendant lėktuvu į komandiruotes. Daug metų gyvenu Kretingos rajone, bet neteko matyti kretingiškių, pulkais skraidančių į komandiruotes. Net į ministerijas Vilniuje šie žmonės nukanka autotransportu, o po rajoną važinėti pakanka ir dviračio, tad elektroninės knygelės jiems - ministeriška egzotika, bet ne naudingas ir mielas gyvenimo papildas.

Beje, tie užsispyrėliai, kurie nori sklaidyti popierinių knygų puslapius, buvo paraginti naudotis Klaipėdos bibliotekomis, lyg Kretinga būtų uostamiesčio priemiestis. Tačiau taip dar nėra, o kelionė autobusais į Klaipėdą ir atgal kretingiškiams kainuoja daugiau kaip dešimt litų.

Šių metų pradžioje ministras sukrėtė uostamiesčio gyventojus - pasiūlė Klaipėdos muzikinį teatrą laikinai iškelti į Palangą. Klaipėdos kultūros darbuotojų ir kultūros vartotojų bendruomenės nuomone, kurią įgarsino meras Vytautas Grubliauskas, teatro iškėlimas į Palangą būtų tolygus jo uždarymui. Viena vertus, darbuotojams reikėtų kasdien važinėti pirmyn atgal po 50 kilometrų, o jei vakare spektaklis - būtų ir visas šimtas. Kita vertus, tuos kryžiaus kelius tektų įveikti ir žiūrovams. Už ką jiems toks nekultūringas išbandymas?

Sužavėjo ministro atsakymas: „Tai nėra taip toli, mes žiūrime į tai, kaip į pajūrio regioną, kaip į megapolį.“

Išties, matuojant Kinijos ar Meksikos megapolių, Rusijos platybių mastu, 20-30 kilometrų - vieni niekai. Bet juk čia Lietuva, čia lietūs lyja, ir Klaipėda, Kretinga ar Palanga kol kas tebėra savarankiški miestai (kad ir kaip į juos žiūrėtų kai kurie ministrai), net ne patys mažiausi. Ir susisiekimas tarp jų - kaip tarp atskirų miestų, su atitinkamais tarpmiestiniais įkainiais, ką jau kalbėti apie visą kitą infrastruktūrą.

Taip realybę mato elementariai su Lietuvos geografija susipažinęs vidutinio išsilavinimo žmogus. Bet kultūros ministras, kaip minėjau, gyvena ir - tai itin liūdina - dirba kitoje realybėje. Toje, kurioje Kretinga yra ne vidutinio dydžio rajono centras, o kaimelis. Geriausiu atveju - miestelis. Tai paaiškėjo iš rugsėjo 11 dieną Žinių radijo eteryje nuskambėjusio kultūros ministro interviu. Tiesa, radijo internetinėje svetainėje pateikto interviu tekste žodis „kaimelis“ kažkur išnyko, liko „miestelis“ (tegyvuoja cenzūra?), bet iš radijo klausytojų atminties jis neišnyko. Nedingo ir iš ministro sprendimų bei kalbų logikos. Mat iki tol buvo sunkoka suprasti, kodėl jis taip priešinasi naujos Kretingos viešosios bibliotekos statybai, tačiau per šį interviu šis tas paaiškėjo: ministro žodžiais, „kaimeliui“ tokia didelė biblioteka nereikalinga.

Atrodo, jis įsivaizduoja esąs kultūros ministras tik didiesiems miestams, ne mažesniems už jo gimtuosius Šiaulius. Jei žmogus būtų koks nors geografijoje pasiklydęs verslininkas, būtų pusė bėdos, kad jo įsivaizdavimai ir geografijos žinios neatitinka realybės. Na, bankrutuotų nuosava įmonė, ir tiek. Bet kai nerealioje, paties susikurtoje erdvėje mėgina veikti ministras, tai tampa dideliu galvos skausmu mokesčių mokėtojams iš visų kaimelių ir miestelių, apie kuriuos taip niekinamai atsiliepia ministras. Cituoju: „Jeigu mokesčių mokėtojai sutinka už kiekvieno miestelio biblioteką mokėti, tai jų reikia ir klausti. Tokių pinigų mes neturime.“ Esą kitaip gresia kultūrinis bankrotas visai šaliai.

Kol kas kultūrinio bankroto apraiškas matome pačioje ministerijoje: ką tik iš posto ne itin kultūringai išskrido buvusi ministro patarėja Erika Furman. Kas kitas?

Karštas valstybės lėšų taupymo šalininkas, kultūros ministras, lankydamasis Kretingoje pasiūlė: „Bibliotekų tinklą šalyje reikia optimizuoti. Kokie čia atskiri namai - švietimo, kultūros, yra vieni namai - Lietuva.“

Įdomi mintis, verta tolesnio plėtojimo ir įgyvendinimo. Tik gal reikėtų taupymo vajų (optimizavimą) pradėti ne nuo visos šalies mokyklų bibliotekų sujungimo su viešosiomis bibliotekomis, o nuo Kultūros ministerijos sujungimo su Švietimo ir mokslo ministerija. Juk dar neseniai, kai mūsų buvo visi trys milijonai, turėjome tokią - Kultūros ir švietimo - ministeriją. Ir kultūros tada nebuvo mažiau, ir švietimas nesirito į duobę, tik ministrų bei viceministrų, kaip ir kitų valdininkų, buvo gerokai mažiau, ir jų išlaikymas surydavo ne tiek daug mokesčių mokėtojų pinigų. Štai kur būtų racionalus sprendimas ir valstybės lėšų taupymas! Ne vienai naujai bibliotekai užtektų...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"