TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Rekordinis nedarbas verčia padėti verslui

2013 02 08 5:39

Pastaraisiais mėnesiais Europos Sąjungoje (ES) priimta nemažai svarbių sprendimų ir susitarta dėl konkrečių priemonių finansinės drausmės, ekonomikos valdymo stiprinimo, griežtesnės bankų priežiūros srityse, tačiau kol kas bendra situacija nedžiugina.

Per metus bedarbių ES padaugėjo 2 milijonais ir jau viršija 25 milijonus. Oficialus nedarbo lygis ES siekia 10,6 proc., o euro zonos valstybėse - 11,6 procento. Padaugėjo ilgalaikių bedarbių - beveik kas antras jų neturi darbo jau ilgiau kaip metus. Ypač nukentėjo jaunimas. Nedarbo lygis tarp jaunų, iki 25 metų, žmonių kai kuriose šalyse yra didesnis nei 50 procentų.

Šiemet visoje ES prognozuojamas 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto sumažėjimas, o euro zonoje - 0,4 procento.

Kaip pažymima neseniai Europos Parlamente pristatytoje ES 2013 metų augimo apžvalgoje, prastos augimo perspektyvos ir situacija darbo rinkoje reiškia, kad su užimtumu susijusi padėtis greitai arba automatiškai nepagerės. Būtinos veiksmingos ir operatyvios priemonės, o valstybės narės turi koordinuoti savo sprendimus, kurie leistų steigti arba atkurti prarastas darbo vietas.

Viena svarbiausių sričių, kurioje jau priimta ir bus priimta svarbių sprendimų, - mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) veiklos skatinimas. Ko smulkusis ir vidutinis verslas gali tikėtis artimiausiu metu? Kokie sprendimai jau priimti? Ne paslaptis, kad MVĮ yra ES ekonomikos ramstis, ilgalaikio ekonomikos augimo ir tvarių darbo vietų kūrimo varomoji jėga. MVĮ sudaro per 98 proc. visų ES įmonių, jose darbuojasi daugiau kaip du trečdaliai dirbančių Bendrijos gyventojų. MVĮ sukurta vertė siekia net iki 60 proc. ES bendrojo vidaus produkto.

Bankų paskolos buvo ir tebėra pagrindinis MVĮ finansavimo šaltinis. Tačiau netinkamas finansų sektoriaus veiklos reglamentavimas, taip pat finansų, ekonomikos ir skolų krizės padariniai lėmė, kad prireikus gauti finansavimą MVĮ susiduria su didžiulėmis problemomis. Bankai smarkiai sugriežtino smulkiajam ir vidutiniam verslui teikiamų paskolų reikalavimus: dabar iš MVĮ prašoma ne tik įprastų banko, bet ir papildomų asmeninių garantijų, laidavimo asmeniniu turtu. Verslininkams tai tapo nemaža kliūtimi įsteigti savo įmonę ar investuoti į jau turimą verslą, plėtoti jį. Bankai buvo nesuinteresuoti teikti paskolas MVĮ, tad dalis jų bankrutavo.

Nuspręsta sudaryti įmonėms sąlygas naudotis alternatyviais finansavimo šaltiniais, mažinti įprastą verslininkų priklausomybę nuo bankų finansavimo. Šiuo tikslu Europos investicijų bankui (EIB) jau skirta papildomai 10 mlrd. eurų. EIB sudarytos galimybės per kitus 3-4 metus suteikti smulkiajam ir vidutiniam verslui iš viso 60 mlrd. eurų finansavimą. Lietuvos įmonės, norinčios kurti naujas darbo vietas, taip pat galės pasinaudoti šiuo finansiniu mechanizmu. Be to, bankams, kurie padidins ilgalaikį skolinimą mažoms ir vidutinėms įmonėms, lengviau suteiks joms pigesnius kreditus, bus leidžiama skolintis su mažesnėmis palūkanomis.

Šias priemones numatyta labiausiai taikyti tuose sektoriuose, kuriuose galima sukurti daug darbo vietų: statybų, verslo paslaugų, logistikos, turizmo ir didmeninės prekybos, taip pat energijos taupymo sektoriuose - pastatų renovacijos, atliekų tvarkymo, antrinio žaliavų perdirbimo programose.

Be kita ko, valstybėms narėms, kuriose darbo pajamų apmokestinimas yra palyginti didelis, rekomenduojama palengva jį mažinti, nes tai trukdo kurti naujas darbo vietas. Siekiant užtikrinti, kad mokesčių reformos neturėtų poveikio biudžeto pajamoms, siūloma didinti vartojimo, turto, aplinkosaugos mokesčius. Papildomų pajamų valstybės galėtų gauti ne keldamos mokesčių tarifus ar kurdamos naujus mokesčius, o plėsdamos apmokestinimo bazes.

Mokesčių priemones, kurios ne tik suteiktų daugiau galimybių kurti ar išsaugoti darbo vietas, bet ir mažintų socialinę atskirtį, didintų visuomenės solidarumą, planuoja ir Lietuvos Vyriausybė. Taigi šiuo atveju ji žengia koja kojon su Europos Komisija, priimančia vis daugiau sprendimų kurti naujas darbo vietas ir solidaresnę visuomenę. Kita vertus, mokesčių sritis - labai jautri. Prieš priimant kokį nors sprendimą reikia viską labai gerai apskaičiuoti, devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą - kirpti.

Europos Komisija vis aktyviau siekia, kad valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, kuo sparčiau naudotų ES struktūrinių fondų lėšas smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti. Be to, šalys raginamos nacionalinėse reformų programose nurodyti, kaip jos per kitą finansinį laikotarpį, 2014-2020 metais, ketina naudoti struktūrinių fondų lėšas su ekonomikos augimu susijusiems prioritetams.

Akivaizdu, kad ES didina paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui. Vis dėlto tos paramos efektyvumas priklausys nuo kiekvienos šalies sprendimų. Manau, valstybėms narėms skirtų konkrečių rekomendacijų įgyvendinimo stebėjimas ir prižiūrėjimas visos ES lygmeniu tikrai nebūtų perteklinis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"