TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Režimo beprotybės pradžia?

2015 08 14 6:00

Tai, ką Rusiją valdantis režimas daro su savo šalimi, yra pražūtingi šiai valstybei dalykai, tačiau jie bent turi savo paaiškinimą. Valdžioje sėdi sovietinės politinės policijos vidurinės grandies karininkai, kurie, kaip ir didelė dalis rusų visuomenės, ilgisi tų laikų, kai Sovietų Sąjunga buvo viena iš dviejų pasaulio supervalstybių. Šios supervalstybės žlugimas ir stiprus teritorinis aptrupėjimas šiai daliai rusų visuomenės kėlė ir kelia dvasinį skausmą. Reiškinys nėra unikalus – tokį skausmą patyrė britai, prancūzai ir kitos tautos, netekusios savo kolonijų, tačiau pasikeitė kelios kartos, ir tas skausmas praėjo.

Laukti, kol pasikeis kelios kartos, galima, tačiau valstybės valdžia gali ir privalo padėti visuomenei. Kaip egzistuoja sveikatos ar mokesčių politika, taip egzistuoja ir istorijos politika – tai kryptingi valdžios veiksmai, tam tikra programa, kurios padedama visuomenė pratinama susigyventi su nauja tikrove, blaiviau vertinti skaudžią praeitį. Ryškiausias sėkmingos istorijos politikos pavyzdys yra vokiečių tauta, kuri ne be valdžios pagalbos įveikė fašizmo šmėklas ir Vokietijos valstybė tapo svarbiausia ekonomine ir politine Europos Sąjungos veikėja.

Deja, rusams šiuo požiūriu nepasisekė. Posovietinės Rusijos valdžia ėmėsi tokios istorijos politikos, kuri tik skatino ilgėtis Sovietų Sąjungos. Politika buvo sėkminga – Rusijos miestų gatvėse jauni žmonės vaikšto su Stalino portretais rankose.

Paaiškinti tai nesunku – kai šalies dabartimi, o tuo labiau ateitimi didžiuotis nepavyksta, nelieka nieko kito, tik nukreipti visuomenės akis į praeitį. Tik toms akims valdžia uždėjo akinius, pro kuriuos gerai matoma pergalė Antrajame pasauliniame kare, tačiau prastai matomi Stalino konclageriai ir masinis žmonių žudymas.

Rusų rašytojas Michailas Veleris šį pavasarį pasakė labai taikliai: „Dievas mums pasiuntė aukštas naftos kainas, tačiau ir tai mums nepadėjo.“ Jis turėjo galvoje, kad didelės naftos kainos nepadėjo Rusijai atlikti būtinų reformų – pirmiausia diversifikuoti ekonomikos.

Tačiau didelės naftos kainos „padėjo“ Kremliaus valdovams pasijusti pasaulio žaidėjais. Buvo sukurtas terminas „Rusija – energetinė supervalstybė“, nors kai aš mokiausi sovietinėje vidurinėje mokykloje, tokias valstybes sovietiniai vadovėliai vadino pramoninių valstybių žaliaviniais priedėliais. Tai ir yra propagandos „žavesys“ – kai ekonomiškai ir technologiškai atsilikusi valstybė pateikiama jos valdiniams kaip pasididžiavimo vertas dalykas. Taip, Vladimiras Putinas sugrąžino rusams didžiavimąsi savo valstybe, pakėlė savosios vertės suvokimą – juk jie vėl gyvena didžioje šalyje.

Štai čia prieiname svarbų momentą. Istorija yra kupina pavyzdžių, kai tokie režimai kaip V. Putino gyvuoja ilgus dešimtmečius, tačiau su viena esmine sąlyga – jei jie neperžengia savo šalies sienų. Ryškiausias pavyzdys – Šiaurės Korėja. Nemanau, kad Kremliaus strategai nežinojo šios sąlygos. Jei jie ją pažeidė, tai greičiausiai todėl, kad jau negalėjo nepažeisti. V. Putino režimui reikėjo kažko, kas pakeltų jo reitingą, nes Rusijos ekonomika ėmė lėtėti 2012 metais.

Krymo užgrobimas ir prisijungimas Rusijoje buvo sutiktas entuziastingai, tačiau atrodo, kad Kremlius nesitikėjo tokios gana griežtos Vakarų reakcijos, gal todėl, kad į Gruzijos užpuolimą 2008 metais Vakarai pažiūrėjo pro pirštus.

Paaiškinti galima ir vadinamąsias Rusijos kontrsankcijas, kai buvo atsisakyta pirkti Vakarų šalių produktus, ir pirmiausia maistą. Kritus naftos kainoms, rusams ėmė trūkti valiutos importui pirkti, todėl užsieninių prekių keitimas vietine produkcija yra visiškai suprantamas.

Tačiau šiomis dienomis prasidėjo protu nesuvokiami dalykai. Pirmiausia turiu galvoje paties V. Putino pasirašytą potvarkį, pagal kurį visi maisto produktai, kuriuos draudžiama įvežti į šalį, turi būti sunaikinami. Galime įsivaizduoti, kad rusų verslininkai yra nieko prieš įsivežti draudžiamų maisto produktų iš Europos Sąjungos, tuo labiau kad siena tarp Baltarusijos ir Rusijos yra nekontroliuojama.

Maisto produktų parodomasis naikinimas rusams sukėlė šoką. Juk per visą bolševikų valdymą Sovietų Sąjungoje maisto nuolat trūko, tik pastaruosius 20 metų rusai turėjo pilnas maisto parduotuves. Garsusis Levados centras žaibiškai atliko apklausą, ji parodė, kad draudžiamo įvežti maisto naikinimui nepritaria net 87 proc. apklaustųjų, o pritaria tik 9 procentai. Pagal oficialią statistiką, žemiau skurdo ribos šioje šalyje gyvena per 20 mln. žmonių. Rusų visuomenė sutinka, kad draudžiami įvežti maisto produktai turėtų būti konfiskuojami, tačiau jie turėtų būti išdalijami skurstantiesiems. Vienas žurnalistas atkreipė dėmesį, kad rusams maistas yra užkanda prie degtinės, todėl naikinti gerą užkandą yra nuodėmė.

Lyg to būtų negana, Rusijos sveikatos apsaugos ministerija pasiūlė atsisakyti importuoti medicinos įrangą, ir ne tik tą, kurios analogai gaminami Rusijoje, bet ir neturinčią rusiškų analogų. Interneto žiniasklaida šaiposi iš buvusio Rusijos maisto kokybės žinybos vadovo, pasiūliusio atsisakyti importuoti prezervatyvus.

Režimo beprotybė įsibėgėja. Prieš kelias dienas Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pasiūlė apsvarstyti klausimą, ar nereikėtų riboti privačiuose ūkiuose laikomų gyvulių ir paukščių skaičiaus. Rusų visuomenė sutrikusi – kaip bus galima pakeisti importuojamus maisto produktus savais, jei valdžia imsis reguliuoti ir auginamo „maisto“ kiekį? Iš D. Medvedevo jau šaipomasi, jis lyginamas su Nikita Chruščiovu, kuriam valdant buvo ribojamas asmeniniuose „kolchoznikų“ ūkeliuose auginamų galvijų ir gyvulių skaičius.

Idiotiškų siūlymų daugėjimas liudija režimo kokybinius pokyčius susinaikinimo link. Ne vienas laisvesnis rusų apžvalgininkas yra atkreipęs dėmesį, kad Rusijos prezidento administracijoje dirba žmonės, tarp kurių V. Putinas atrodo kaip proto bokštas. Kitaip tariant, V. Putinas apsupo save žemesnio nei jo paties intelekto žmonėmis, kurie ne tik nepajėgia analizuoti situacijos, bet ir kurpia keistus siūlymus, kad tik įtiktų savo valdovui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"