Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Režimo galo nematyti

 
2017 06 02 6:00

Yra tokia politologų vaizdinga mintis: demokratinių režimų vadovai tiksliai žino, kada baigsis jų darbas valdžios postuose. O autoritarinių režimų diktatoriai niekada nežino ir negali žinoti, kada baigsis jų valdymas – gal po dešimties metų, o galbūt šią naktį, todėl gyvena apimti baimės.

Taip yra todėl, kad demokratiniai režimai veikia pagal nustatytas taisykles, kurios numato ir valdžioje esančių žmonių pakeitimą. Siekdami išsaugoti užgrobtą valdžią, autoritariniai režimai taip pat veikia pagal taisykles, dažniausiai nerašytas, susiklosčiusias praktikoje. Tačiau nėra jokių taisyklių, net ir nerašytų, kaip pakeisti diktatorius. Yra tik istorinė patirtis – diktatoriai arba miršta sava mirtimi, arba slaptai nužudomi rūmuose, arba sudraskomi minios, arba areštuojami, teisiami ir sodinami į kalėjimą.

Todėl galima suprasti tuos rusus, kurie nepatenkinti dabartiniu jų šalį valdančiu režimu, bet nežino ir negali žinoti, nei kada tas režimas baigsis, nei kaip tai įvyks. Jiems belieka vien guostis mintimi, kad tokie režimai kada nors prieina liepto galą, ir su didinamuoju stiklu ieškoti požymių, rodančių tokio galo artėjimą.

Be tokios veiklos neapsiėjo ir jau trečią kartą gegužės pabaigoje netoli Trakų vykęs Laisvosios Rusijos forumas. Pasvarstymams apie Kremliaus režimo perspektyvas buvo skirta viena iš forumo sekcijų, pavadinta „Sisteminė krizė Rusijoje: mitai ir tikrovė“. Ar keičiasi visuomenės nuotaikos socialinių ir ekonominių problemų fone? Ar baigiasi Krymo užgrobimo sukelta euforija? Kiek ilgai valdžia kontroliuos visuomenę? Ar įmanomas elito skilimas? Vladimiro Putino perrinkimo ritualas: sistemos legitimizavimas ar jos destabilizavimo veiksnys? Ar režimas turi tvirtumo atsargų?

Ieškodami atsakymų į šiuos ir panašius klausimus, diskusijos dalyviai beveik vieningai priėjo prie išvados, kad stiprėjanti ekonomikos krizė nesukels pilietinio nepasitenkinimo bangos. Rusijos visuomenė yra labai kantri, o gyvenimas blogėja pamažu. Maždaug iki 2013 metų rusų gyvenimo lygis tik kilo, tai lėmė vis augančios naftos ir dujų kainos, todėl dabartinis gerovės smuktelėjimas negali sukelti masinio nepasitenkinimo. Rusai dabar vis tiek gyvena geriausiai per visą šimtą metų nuo bolševikų spalio perversmo 1917 metais. Kaip prieš kelis mėnesius sakė rusų ekonomistas Andriejus Movčanas, masinio nepasitenkinimo galima tikėtis, kai vienam gyventojui tenkanti BVP dalis nukris žemiau nei 6 tūkst. dolerių. Šiuo metu vienam Rusijos gyventojui tenkanti BVP dalis yra per 8 tūkst. dolerių.

Anot diskusijos dalyvio ekonomisto Vladislavo Inozemcevo, reikia atsikratyti greitų permainų iliuzijos. Tiek masinis sukilimas, tiek elito sąmokslas prieš režimą artimiausioje ateityje yra mažai tikėtinas. Tam tikrų permainų galima tikėtis tik 2024 metais, kai į pabaigą artės paskutinė V. Putino kadencija ir kai elitas galėtų susigrumti dėl naujo diktatoriaus kandidatūros.

Kitas žinomas ekonomistas Andriejus Ilarionovas, iki 2005-ųjų dirbęs V. Putino patarėju ir viename interviu Rusijos prezidentą apibūdinęs kaip gerą savo mokinį, prezidentavimo pradžioje labai besidomėjusį rinkos ekonomikos subtilybėmis, taip pat siūlo permainų nesieti su ekonominiu veiksniu. Permainos gali prasidėti bet kada, nepriklausomai nuo ekonomikos padėties, ir opozicinės jėgos turi būti joms pasirengusios. Jis siūlo pasimokyti iš 1991 metų klaidų, kai žlugus sovietinei sistemai naujoji valdžia neturėjo aiškaus supratimo, ką reikia daryti.

Įdomiausia yra tai, kad savotiškai teisūs yra ir tie, kas permainų nesitiki bent jau iki 2024-ųjų, ir tie, kas permainų tikisi bet kada ir siūlo būti joms pasirengusiems.

Turbūt įdomiausia yra tai, kad savotiškai teisūs ir tie, kas permainų nesitiki bent jau iki 2024-ųjų, ir tie, kas permainų tikisi bet kada ir siūlo būti joms pasirengusiems. Toks dvilypumas kyla iš jau minėto fakto, kad autoritarinis režimas niekada nežino, kada ateis jo galas.

Besitikintieji permainų bet kada nėra jau tokie naivuoliai, kaip galėtų atrodyti. Savo lūkesčius jie grindžia autoritarinių režimų istorija, rodančia, kad tokius režimus iki pamatų gali supurtyti koks nors vienas ir, atrodytų, visai nereikšmingas įvykis, kuris suveikia kaip degtukas dujų pilnoje patalpoje. Pastarasis pavyzdys – Arabų pavasaris, prasidėjęs 2010 metais Tunise, kai protestuodamas prieš policijos savivalę susidegino turgaus prekeivis.

Suprantama, dabartinėje Rusijoje tarsi ir nėra požymių, kad koks nors vienas įvykis galėtų sukelti socialinį sprogimą. Tačiau yra tam tikrų judesių, kurie yra naujas dalykas. Ryškiausias jų – Aleksejaus Navalno vadovaujamo Kovos su korupcija fondo sukurtas filmas apie ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo turtus (jį neseniai parodė ir LRT televizija). Filmas liudija apie jau atvirą tampančią elito atstovų tarpusavio kovą, nes diskredituojamas didžiausią V. Putino pasitikėjimą turintis žmogus.

Naujas reiškinys yra ir kovo 26 dieną vykę masiniai mitingai prieš korupciją. Tai nauja tuo, kad mitingai vyko ne tik Maskvoje bei Peterburge, bet ir daugiau kaip 80 Rusijos miestų. Panašias protesto akcijas A. Navalnas organizuoja ir birželio 12 dieną, valstybinės šventės – Rusijos dieną. Štai čia iškyla šiokia tokia intriga.

Mat šiomis dienomis Kremlius pranešė, kad birželio 15 dieną bus surengta dar pavasarį turėjusi vykti „Tiesioginė linija su prezidentu“ – V. Putino valdymo metais sugalvotas televizijos šou, kurio metu tiesioginiame eteryje 4 ar 5 valandas V. Putinas atsakinėja į, aišku, iš anksto parengtus klausimus.

Dėl to, kad „Tiesioginė linija su prezidentu“ rengiama vos po kelių dienų, kai, tikėtina, bus įvykusios masinės protesto akcijos, žinomas Kremliaus režimo kritikas Andrejus Piontkovskis kelia nelinksmą hipotezę. Jis spėja, kad birželio 12 dieną vyksiančios akcijos bus žiauriai numalšintos, nes „tiesioginėje linijoje“ V. Putinas negali pasirodyti pabrukęs uodegą, t. y. protesto akcijos negali būti sėkmingos. Jis turi pasirodyti kaip nugalėtojas, neleidęs chuliganams sugriauti viešosios tvarkos ir socialinio stabilumo.

Kaip bus iš tikrųjų, pamatysime jau po dešimties dienų.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"