TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Režimo raidos logika

2016 08 26 6:00

Autoritarinio režimo raidoje yra reikšminga fazė – tai diktatoriaus sprendimas atsikratyti žmonėmis, su kuriais jis pradėjo kelią į neribotos valdžios olimpą. Diktatorius greičiausiai ima jaustis nesaugiai daugelį metų aplink save matydamas žmones, kurie jį pažinojo dar tada, kai jis buvo eilinis žmogus, ir gali vadinti jį vardu bei kreiptis „tu“. 

Matyt, todėl ateina laikas, kai diktatorius šiuos senus vilkus ima keisti jaunais, užaugusiais jau jam valdant, žiūrinčiais į jį kaip į dievybę ir nė nedrįstančiais net mintyse jam prilygti.

Suprantama, šie jauni „vilkai“ metams bėgant subręs, ir jie net gali bandyti diktatorių nuversti. Taip ir bus, jeigu diktatorius laiku jais neatsikratys, pakeisdamas naujais jaunais „vilkais“.

Vargu ar šiuo metu Kremliuje kas nors gali išdrįsti Vladimirui Putinui pasakyti, kad jo režimas pasiekė tam tikrą savo raidos tašką ir kad ne taip seniai prasidėjęs žmonių svarbiuose postuose keitimas yra ne jo gudrumo išraiška. Tai – banalios tiesos išraiška, kad diktatorius tiesiog privalo daryti tai, ką jis ir daro, nes taip elgtis reikalauja tokio režimo raidos logika. Pagal ją artimiausios diktatoriaus aplinkos žmonės dėl ilgai turimos valdžios ima jaustis reikšmingi, bet kartu ir jam pavojingi.

Didžiausią sujudimą sukėlė Rusijos prezidento administracijos vadovo Sergejaus Ivanovo pakeitimas jaunu biurokratu Antonu Vaino, daugelį metų kukliai dirbusiu protokolo skyriuje ir paslaugiai nešiojusiu skėtį virš V. Putino galvos. S. Ivanovas yra pažįstamas su V. Putinu nuo 1975 metų. Šiam atsidūrus Maskvoje ir pradėjus svaiginamą karjerą, S. Ivanovas buvo pakviestas būti šalia ir ėjo svarbias pareigas: buvo saugumo tarybos sekretorius, gynybos ministras, vicepremjeras, pirmasis vicepremjeras, o nuo 2011 metų dirbo prezidento administracijos vadovu.

Visi šaltiniai pabrėžia faktą, kad V. Putinui baigiant antrąją prezidento kadenciją S. Ivanovas kartu su Dmitrijumi Medvedevu buvo kandidatai laikinai pakeisti V. Putiną prezidento poste. Sosto saugotoju buvo pasirinktas D. Medvedevas. Iš to galima spėti, kad S. Ivanovas tokiu subtiliu reikalu pasirodė mažiau patikimas.

Turint galvoje, kad dabartinė Rusijos prezidento administracija yra daug kartų galingesnė institucija ir už vyriausybę, ir už Valstybės Dūmą, jos vadovo postas yra antrasis valstybėje postas, svarbesnis nei ministro pirmininko. Seno bendražygio pašalinimas iš tokio posto, pakeičiant jį niekuo nepasižymėjusiu karjeros biurokratu, yra labai iškalbingas faktas, liudijantis tam tikrą režimo krizę.

Apie krizę nekalbėtume, jei šis faktas būtų vienintelis. Deja, valdžioje neliko ir Viktoro Ivanovo, kuris iki šių metų vadovavo Federalinei narkotikų kontrolės tarnybai. Šis V. Ivanovas pirmųjų V. Putino prezidentavimo kadencijų metu buvo tiek artimas prezidentui ir galingas, kad net buvo vadinamas viceprezidentu.

Savo posto neseniai neteko ir dar vienas galingas buvęs žmogus Jevgenijus Murovas, ilgą laiką vadovavęs Federalinei apsaugos tarnybai. Ši tarnyba atsakinga už valstybės vadovų, o pirmiausia – už prezidento apsaugą. Tarnyba laikoma tiek įtakinga, kad prilyginama Federalinei saugumo tarnybai, o analitikai dažnai kalba apie rimtą konkurenciją tarp šių tarnybų, o ją greičiausiai skatina pats V. Putinas, nes tokioje kovoje jis tampa vieninteliu arbitru, neleidžiančiu nė vienai jų paimti viršaus.

J. Murovas daugiau nei 15 metų vos ne kiaurą parą buvo šalia valdovo ir buvo laikomas vienu iš tų žmonių, kuriais labiausiai pasitiki prezidentas. Rusijoje yra vieša paslaptis, kad patekti pas prezidentą nėra lengva, net ministrai mėnesiais nekviečiami, todėl buvimas šalia valdovo yra svarbus turimos galios šaltinis.

Kiek anksčiau savo posto neteko Vladimiras Jakuninas, daug metų vadovavęs Rusijos geležinkeliams ir vienu metu vertintas kaip galimas V. Putino įpėdinis. Iš politinio elito išstumti abiejų parlamento rūmų buvę pirmininkai – Sergejus Gryzlovas ir Sergejus Mironovas.

Toks senosios gvardijos atleidinėjimas iš svarbių postų yra tik viena režimo krizės medalio pusė. Kita pusė yra naujų kadrų parinkimas, kai į akis krinta diktatoriaus tikėjimas jėgos struktūrų atstovais. Šiais metais prezidentas skyrė keturis naujus gubernatorius, visi jie yra saugumo generolai. Reikia pažymėti, kad dviem sritims – Karaliaučiaus ir Tulos – vadovauti paskirti generolais tapę buvę V. Putino asmens sargybiniai.

Apie kokią administravimo kokybę tokiu atveju galima kalbėti? Saugumo generolas gali būti puikus žvalgybininkas ar kontržvalgybininkas, bet ar tai reiškia, kad jis bus ir geras regiono administratorius? Pasitikėjimas vien saugumiečiais greitai atsisuks prieš patį diktatorių – ką jis darys, kai saugumo generolas nesusidoros su gubernatoriaus pareigomis? Skirs kitą saugumo generolą?

Žinoma rusų politologė Lilija Ševcova, šiuo metu gyvenanti Jungtinėse Valstijose, teisingai pažymėjo, kad demokratiniai režimai savo krizes sprendžia rinkimuose, kai išrenkami šias krizes galintys spręsti lyderiai. Tuo metu autoritariniai režimai krizes sprendžia keisdami žmones postuose.

V. Putino režimas – tai buvusio KGB karininkų įsigalėjimas aukščiausiuose valstybės ir ūkio postuose. Kaip sėkmingai šie karininkai valdė šalį, galėsite spręsti patys.

Dabar diktatorius atsikrato buvusių bendražygių, bet keičia juos tokiais pat saugumiečiais, tik jaunesniais. Saugumo karininkai reikalingi bet kurioje valstybėje, tačiau jų funkcija yra aiškiai apibrėžta – rūpintis šalies saugumu. Šie karininkai niekaip negali pakeisti dar dviejų grupių žaidėjų, be kurių neįmanomas efektyvus valstybės valdymas – tai renkamų partinių politikų ir karjeros biurokratų.

V. Putinas, kaip matome, bando remtis vien saugumiečiais. Žiūrėsime, kaip jam seksis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"