TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Rinka darbo rinkoje

2016 09 19 11:42

Labai dažnai pamirštama, kad darbo santykių teisinis nustatymas yra viena iš svarbesnių rinkos ekonomikos įgyvendinimo reformų, turinčių įtaką šalies gyvenimo lygiui. Dabar darbo užmokestis Lietuvoje jau yra mažiausias tarp Baltijos šalių ir sudaro 772 EUR, jis beveik 9 proc. mažesnis negu Latvijoje (846 EUR) ir 40 proc. mažesnis negu Estijoje (1220 EUR).

Vyriausybėms vadovavo ir konservatoriai, ir socialdemokratai, nuolat buvo kalbama apie poreikį taupyti, bet jokių esminių ekonomikos politikos pokyčių nebuvo matyti, o ir taupoma nebuvo, žvelgiant į sparčiai išaugusius valstybės skolos rodiklius. Tuo metu latviai ir estai pragmatiškai reformavo savo socialinę sritį.

Pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį sparčiai vykdžiusi reformas ir modernizavusi ūkį Lietuva tą energiją prarado, paskęsta smulkiuose ginčuose. Narystė ES buvo suprantama tik kaip įvairių fondų šaltinis, mažai kreipiant dėmesio į ten aptariamas reformų gaires.

Juk prieš dvidešimt metų Lietuva pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį lenkė kaimynus latvius ir tik šiek tiek atsiliko nuo estų. 1996 metais vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sudarė atitinkamai 179 EUR, 140 EUR ir 191 EUR. Panašios tendencijos išliko ir 2000 metais, nors atotrūkis tarp Estijos ir Lietuvos padidėjo. Bet jau 2006 metais pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokesčio dydį Latvija beveik pasivijo Lietuvą, o Estija dar labiau išsiveržė į priekį.

Pastaraisiais metais ES vykusios diskusijos, kaip pritaikyti darbo rinką naujos ekonomikos reikalavimams ir didėjančiai tarptautinei konkurencijai, Lietuvos vadovų dėmesio nesulaukė ir tai viena iš tokios liūdnos socialinės statistikos priežasčių.

ES sukūrė specialų terminą, apibūdinant5 modernią darbo santykius reglamentuojančią sistemą – lankstus saugumas (flexicurity – angl.).

Kaip gi tas lakstus saugumas įgyvendinamas Lietuvoje ir ar dabar priimtas naujas Darbo kodeksas atitinka šiuos reikalavimus?

Darbo santykių reformos esmė yra sudaryti sąlygas darbo jėgos kainos (darbo užmokesčio) nustatymui rinkoje, kad tai tenkintų ir dirbančiuosius, ir įmonių savininkus, norinčius užtikrinti savo prekių konkurencingumą tarptautiniu mastu. Tam reikia teisinių ir institucinių prielaidų, leidžiančių derėtis dėl darbo sutarties sąlygų, tai yra be pačių įstatymų turi veikti ir darbuotojus atstovaujančios profsąjungos bei darbdavių atstovai.

Deja, kaip ne kartą buvo pažymėta įvairių užsienio ir vietos ekspertų, Lietuvoje nėra sudarytos tinkamos teisinės sąlygos veikti profsąjungoms, o dabar veikiančios profsąjunginės organizacijos neturi realių galimybių, o kartais, atrodo, ir noro derėtis dėl darbo užmokesčio dydžio bei kitų darbo sutarties sąlygų tiesiogiai su darbdaviais. Nors yra Trišalė taryba, kuri turėtų spręsti tokius klausimus, bet faktinę įtaką darbo užmokesčio dydžiui turi įvairūs Vyriausybės sprendimai ir realios derybos vyksta tarp darbdavių atstovų bei Vyriausybės atstovų.

Naujos ekonomikos sąlygomis, apibrėžiant darbo santykius Vyriausybei numatomas kiek kitoks vaidmuo, ji neturėtų būti derybų subjektu, o tik nustatytų socialinio saugumo sąlygas – minimalų darbo užmokestį, išmokas netekus darbo, darbo užmokesčio indeksavimo tvarką, paramą dėl nepalankių ekonomikos sąlygų turinčioms užsidaryti smulkioms įmonėms ir prižiūrėtų šių sąlygų įgyvendinimą. Darbdaviams suteikiamas lankstumas, tai yra atveriama galimybė pertvarkyti gamybą, keisti verslo modelius, atleisti ir samdyti darbuotojus pagal lankstesnes darbo sutartis.

Kita vertus, šiuolaikinis darbdavys puikiai supranta, kad socialinis saugumas ir garantijos yra svarbus veiksnys, skatinantis darbuotoją našiau dirbti, mokytis, siekiant naujų įgūdžių.

Kiekvienais metais darbdaviai su profsąjungomis turi sutarti dėl tų lanksčių sąlygų ir darbo užmokesčio augimo perspektyvos. Jei pasiūlytos sąlygos darbuotojų netenkina ir ilgą laiką susitarti nepavyksta, profsąjungos turi teisę rengti streikus ir reikalauti geresnių sąlygų savo nariams.

Lietuvoje tokia moderni darbo santykių reglamentavimo sistema neveikia, nes trūksta svarbiausio elemento – efektyviai veikiančių profsąjungų. Todėl naujo Darbo kodekso nuostatos visada gali būti interpretuojamos darbdavių naudai, o valdžios balsas tampa lemiamu. Atrodytų, to siekė ir Darbo kodekso šalininkai bei jo oponentai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"