TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Rinkimai ir astronomija

2012 09 07 6:23

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kas ketvirti metai yra keliamieji. Jie dar sutampa su vasaros olimpinėmis žaidynėmis. Tik ne visuose kraštuose po olimpiadų būna parlamento rinkimai - kaip pas mus.

Nedaug pailsėję nuo Londono sportinių varžybų maratono televizijos žiūrėtojai (radijo klausytojai, spaudos ir interneto matytojai) jau viliojami tapti naujos rinkimų "olimpiados" liudininkais ir net dalyviais.

Šia proga kai kurių komercinių televizijų pavyzdžiu nutarė pažaisti net rimtoji Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Ji paskelbė savotišką konkursą prašydama rinkėjų ir politinių partijų siūlyti temas, kuriomis reikėtų diskutuoti per agitacijai skirtas laidas. VRK pasiūlymams teikti elektroniniu paštu teskyrė dešimt dienų.

Šios komisijos interneto svetainėje pažadėta, kad pasiūlytos temos ir konkretūs klausimai bus pateikti nacionaliniam radijui ir televizijai (kiti eterio "žaidėjai" galės žaliuoti iš pavydo). Mat kol kas tik visuomeninis transliuotojas yra gavęs mokesčių mokėtojų pinigais apmokamą "indulgenciją" rengti referendumui dėl naujos atominės elektrinės statybos ir Seimo rinkimams skirtas laidas. "Pačius populiariausius klausimus paskelbsime VRK interneto tinklalapyje, nurodysime ir autorių. Geriausių temų ir klausimų autoriams įteiksime Vyriausiosios rinkimų komisijos atminimo suvenyrus", - žada vyriausioji rinkimų vairuotoja.

Galima spėti, kad toks skubotas klausimų iš visuomenės pešimas daromas tada, kai menkai viliamasi, jog įrodyti savo pranašumą prieš oponentus konkrečiais įtikinamais sumanymais ar idėjomis kandidatuojantys politikai tiesiog patys nebesugeba.

Jeigu jau VRK imasi smegenų mankštos prieš rinkimus skatintojo vaidmens, tai, atrodo, galėtų būti dar gerokai įdomesnis (ir, be abejo, naudingesnis) tų, kas buvo išrinktas į baigiantį savo kadenciją Seimą, pažadų įgyvendinimo konkursas. Jo rezultatai galėtų tapti puikiu kelrodžiu (arba ne) tiems, kas pirmą kartą pradeda aktyviausią rinkimų maratono į naująjį Seimą dalį. Minimalus atlyginimas bus ne mažesnis nei 1,4 tūkst. litų, o vidutinis - iki 3,5 tūkst. litų, vidutinė pensija sieks 1,5 tūkst. litų, geradariai verslininkai nemokamai renovuos senus daugiabučius namus, - tai ir dar daugiau prieš ketverius metus rinkėjams žadėjo politikai, kuriuos klaipėdiečiai išrinko į Seimą.

Baigiantis kadencijai daugelis seimūnų prisipažino, kad įvykdyti įsipareigojimų nesugebėjo, bet savęs dėl to nekaltino. Vieni, tie, kas pateko į valdančiąją koaliciją, tapo ministrais ir nuėjo į "siauresnes sritis". Kiti pakliuvo opozicijon, todėl, neturėdami realios valdžios svertų, negalėjo vykdyti rinkėjams duotų pažadų. Treti apgailestauja, kad jų pažadams įgyvendinti kelią pastojo netikėtai užgriuvusi ekonominė krizė.

Labai populiarus buvo vienos kandidatės pažadas rūpintis kainų už šilumą sumažinimu ir tuo, kad komunaliniai mokesčiai būtų skaičiuojami pagal buto gyventojų skaičių, o ne kvadratinius metrus, kad būtų sustabdytas kainų augimas, kurį jaučia kiekvienas Lietuvos gyventojas, kai pila degalus į automobilį, perka maistą, moka palūkanas bankui. Iš visų pažadų išrinktajai damai tepasisekė įgyvendinti bene vienintelį: "Klaipėdos rajone pavyko pasiekti, kad mokestis už šiukšles būtų skaičiuojamas ne pagal buto plotą."

Dar sunkiau mūsų išrinktiesiems sekasi tesėti pažadus kovojant su "dvasinėmis šiukšlėmis", pirmiausia - su korupcija. Skambiai žadėta, kad už kyšininkavimą ir kitokius korupcinius nusikaltimus didės baudos, iš valstybės tarnautojų bus reikalaujama ir moralinės atsakomybės. O kur konkretūs paviešinti pavyzdžiai?

Nesigirdi ir apie ryžtingus valdžios veiksmus įdiržusioms "Sodros" problemoms spręsti, mokesčių atitikimą ekonomikai skatinti. Juk viena opiausių dabarties problemų - mažėjantis dirbančių ir mokesčius mokančių žmonių skaičius. Ne veltui apklausos rodo, kad svarbiausiais valstybės valdymui Lietuvos gyventojai laiko ekonominius klausimus. Iš politikų jie pirmiausia norėtų nedarbo ir emigracijos pažabojimo bei mokesčių sumažinimo. Du trečdaliai apklaustųjų mano, jog geriausias būdas mažinti emigracijos srautams - daugiau valstybės lėšų skirti darbo vietoms kurti. Kas antras gyventojas taip pat mano, kad emigraciją pristabdytų smulkiojo verslo sąlygų gerinimas, leidžiant gyventojams lengviau užsidirbti savarankiškai.

Tai už ką gi balsuoti spalio 14 dieną, gali paklausti prie kurios nors partijos ar judėjimo fanatiškai neprisirišęs rinkėjas. Gal lengviau būtų atsakyti, už ką nebalsuoti. Neturėtume pritarti astronominių skaičių prismaigstytiems pažadams, akivaizdžiam dviveidiškumui ar užslėptam melui. Juk visų politinių jėgų, siekiančių valdyti šalį per ateinančius ketvertą metų, veiklos bendras vardiklis turi būti Lietuvos ekonominis ir politinis stabilumas bei jos žmonių gerovė. Tada keliamieji - Seimo rinkimų metai - nebus vien abstraktus astronominis reiškinys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"