TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Rinkimai kaip geopolitikos veiksnys

2014 05 27 6:00

Praėjusios savaitės antrojoje pusėje, įskaitant ir savaitgalį, Europa gyveno rinkimais. Kiekvieni rinkimai yra svarbūs konkrečiai valstybei ar institucijai, į kurią piliečiai renka savo atstovus, tačiau gali būti, kad per šias kelias dienas Europa brėžė ir savo ateities geopolitinį veidą. Koks jis bus, paaiškės paskelbus galutinius jų rezultatus.

Iš trijų įvykių: Europos Parlamento rinkimų, Ukrainos ir Lietuvos prezidento rinkimų, tik pastarieji gali būti laikomi labiau vienos valstybės nei geopolitiniu reiškiniu. Abu antrojo turo kandidatai buvo panašūs geopolitine orientacija. Tik Dalia Grybauskaitė vėl demonstravo savo karingą veidą, o Zigmantas Balčytis – nuosaikų kelią į dialogą. Šiais neramiais laikais, kai Rusijoje žvanga ginklai, D. Grybauskaitės požiūris laimėjo.

Abu varžovai pasisakė už proeuropietišką, provakarietišką Lietuvos orientaciją ir už energetinį Lietuvos valstybės savarankiškumą. Abu tvirtino, kad yra atviri geriems santykiams su kaimynų šalimis, ir abiem būtų reikėję tuos santykius dar tik sukurti arba atkurti. Čia, visų pirma, turiu omenyje santykius su Lenkija ir Baltijos valstybėmis. Turint galvoje dabartinį Rusijos valdžios kursą, vargu ar įmanoma rasti gerą dialogą.

Vidaus politikoje turėjome pasirinkimą iš dviejų valdžios piramidžių. Viena galėjo sukurti socialdemokratų dominavimą politiniame gyvenime, kita - vieno asmens dominavimą.

Galėjome tik spėti, kiek Z. Balčytis būtų atsispyręs partijos valiai ir tapęs valstybės, o ne partijos interesų įgyvendintoju, arba kiek įtakos ateityje gali turėti vieno asmens veiksmams Lietuvos piliečiai ir net tos partijos, kurios parėmė šį asmenį rinkimuose.

Kai valdžia, paremta dominavimu, daro gerus žingsnius, Lietuva nepatiria žalos. Tačiau jei viskas nuvažiuoja ten, kur veda asmeniniai įsitikinimai ir emocijos, valstybėje turime daug sumaišties, kaip per pastaruosius keletą metų parodė istorijos, kai prezidentūra darė įtaką teisėsaugai. Dar anksčiau matėme, kas nutinka šaliai, kai vadovauja politikas, dirbantis visų pirma savo partijai. Iš to būtina daryti išvadas, jei ateityje nenorime sumaišties valstybėje, nes valdžios ir piliečių interesai privalo būti suderinti.

Valstybėje visada turi veikti teisės normos, stabdančios asmenis, į aukščiausią valdžią patekusius dirbti sau ar partijai, jeigu kartais šalies vadovas užsimiršęs peržengia įstatymus ir Konstituciją. Kol kas šių nuostatų veikimas priklauso nuo Seimo noro. Tačiau tai yra mūsų šalies vidaus reikalai.

Geopolitinės svarbos įvykiai praėjusią savaitę daugiausia buvo susiję su Europos Parlamento ir Ukrainos prezidento rinkimais. Lietuva, kaip Europos Sąjungos (ES) valstybė, irgi rinko kandidatus dirbti Briuselyje. Bet mažos šalies atstovas Europos Parlamente tik tada gali būti žaidėjas formuojant žemyno geopolitinį veidą, kai turi didžiulį autoritetą šiame parlamente. Ar kam patinka, ar nepatinka tai, ką Vytautas Landsbergis kalbėjo kaip šios institucijos atstovas, ypač Rusijos atžvilgiu, turime pripažinti, kad toje institucijoje jis buvo autoritetas.

Kiti mūsų pasiuntiniai arba dirbo specifinių sričių komitetuose, arba gyveno savo malonumui. Tai, kad jie buvo išrinkti, svarbu tik jiems patiems, gal jų partijoms, bet ne Lietuvai ir Europai. Visa tai, aišku, neturi menkinti politikų, tikrai dirbusių Briuselyje, veiklos.

Tačiau pati Europa po šių rinkimų gali stovėti prie geopolitinio pasirinkimo ribos. Viena vertus, pasirinkimo tarp didesnės federalizacijos ir kai kurių naujų vertybių, kurių įgyvendinimas perlenkiant lazdą gali sugriauti ES. Kita vertus, įdiegus ES galių mažinimo šalininkų, euroskeptikų kai kurias idėjas, Europa gali virsti ne tik valstybių bendrija, bet ir istorinių regionų bendrija, su visomis simpatijomis bei antipatijomis vienų kitiems. Ne tik tautų, bet ir diasporų plebiscitais. Tokią Europą norėtų matyti ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, parodęs jai pavyzdį Kryme.

Bet tokia ES jau nebebūtų svarbi geopolitinė žaidėja žemyne ir taptų atvira įvairių išorės jėgų kišimuisi bei manipuliavimui. Tokia valstybių sąjunga galbūt ir visai sugriūtų. Rasti balansą tarp šių dviejų vizijų šalininkų bus labai svarbus iššūkis.

Prezidento rinkimai Ukrainoje, skirtingai nei Lietuvoje, yra didelės svarbos geopolitinis įvykis. Didžiule persvara laimėjo Petro Porošenka - asmuo, kuris yra linkęs įkūnyti Maidano geopolitinės revoliucijos laimėjimus, atsukti Ukrainą veidu į Europą, o tai yra labai svarbu ir Lietuvai. Tačiau išlieka klausimas, ar jam, oligarchui, pavyks įgyvendinti ir antikorupcinės, antioligarchinės revoliucijos siekius. To nepadarius, neradus reikiamo piliečių dialogo su valdžia, Maidano revoliucija būtų nebaigta ir galėtų vėl bet kada išsiveržti.

Ukraina reikalinga Europai kaip maksimaliai stabili valstybė, kaip barjeras, deja, vėl Rusijoje atgimstančioms imperinėms ambicijoms, kaip tiltas, vedantis į Europą buvusios Sovietų Sąjungos europines tautas, tas, kurios to siekia. Ji gali būti saugiklis, savo svoriu saugantis regione pasirinkusiuosius europietišką, vakarietišką kelią.

Ukraina gali būti regiono flagmanas, tačiau tik pati būdama stipri. Kelias link ryžtingos, demokratinės, proeuropietiškos valdžios, turinčios autoritetą šalyje, atsiradimo būtų Europos geopolitinė sėkmė, o didesnis nukrypimas nuo jo reikštų pralaimėjimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"