TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Rinkimai kaip racionalus veiksmas

2016 10 07 6:00

Įsivaizduokite, kad planuojate namo ar buto remontą. Atlikti darbus siūlosi bent 10 įmonių. Apie kai kurias esate kiek girdėję, o apie kitas beveik nieko nežinote.

Paskelbiate oficialų konkursą. Kaip jį įsivaizduojate? Atidžiai studijuojate visų dalyvių pasiūlymus, paskui susitinkate su kiekvienos įmonės atstovais ir per pokalbius pasitikslinate detales. Tada ima ryškėti, kurios įmonės pasiūlymas jums labiausiai tinka.

Ar jums būtina, kad per konkursą jo dalyviai elgtųsi kaip nors įdomiai? Šis klausimas man kilo išgirdus vertinimų, kad šių Seimo rinkimų kampanija nuobodi. Kaip tuomet turėtų atrodyti nenuobodi kampanija?

Tik paradoksu galima vadinti tai, kad rinkdamiesi žmones, kurie remontuos mūsų būstą, elgiamės racionaliai, o rinkdami tuos, kurie ketverius metus priims visiems mums svarbius sprendimus, norime nežinia kokios pramogos. Kodėl taip yra? Gal todėl, kad mūsų būstas – tai labai konkretu ir artima, o valstybė – abstrakcija. Mūsų santykis su šia abstrakcija yra nevienodas ir besikeičiantis. Kartais valstybė yra „mes“, o kartais valstybė – „jie“, kurių nemėgstame, keikiame juos ir net nekenčiame jų.

Nevienodą santykį su valstybe parodo ir dalyvavimas rinkimuose. Jei balsuoti ateina maždaug pusė turinčiųjų rinkimų teisę, kita pusė, reikia spėti, yra abejinga tokiems dalykams kaip rinkimai. Čia tik reikėtų pabrėžti, kad dalis žmonių, tik kur kas mažesnė, abejinga ir savo būstui – deramai jo neprižiūri ir neremontuoja.

Jei savo būstą prižiūri absoliuti dauguma žmonių, kodėl beveik pusė šių tvarkingų piliečių neina balsuoti? Atsakymų gali būti ne vienas. Pirmiausia, kiekvienas žmogus yra ekonomistas tuo požiūriu, kad skaičiuoja savo veiklos sąnaudas ir gautą naudą. Jei žmogus mato, jog balsavimas rinkimuose niekaip nepagerino jo padėties, o nebalsavimas – nepablogino, jis prieina prie asmeninės išvados, kad sąnaudos balsuojant (laikas, kelionės išlaidos) yra didesnės už tikėtiną naudą.

Prieš šią geležinę sąnaudų ir naudos analizę galima iškelti bene vienintelį argumentą – kad kiekvienas esame ne tik ekonominis žmogus, siekiantis kuo brangiau parduoti ir kuo pigiau nupirkti, bet ir politinis žmogus. Kitaip tariant, esame ne tik privatūs asmenys su savo interesais, bet ir piliečiai, gyvenantys vienoje valstybėje ir gerbiantys jos įstatymus, reguliuojančius mūsų tarpusavio santykius. Kaip politiniai žmonės turime skirtingus požiūrius į valdžią bei jos funkcijas, į savo valstybės padėtį, o vienas būdų visa tai išreikšti – balsavimas rinkimuose.

Kitas atsakymas į klausimą, kodėl maždaug pusė piliečių neina balsuoti, yra galimas jų nusivylimas valdžia ir net valstybe. Nebalsavimas gali reikšti tam tikrą pilietinę poziciją, požiūrį į valstybės valdžią.

Trečias atsakymas – tam tikra piliečių dalis iš rinkimų tikisi šou, todėl jei rinkimų kampanija juos sudomina, jie ateina balsuoti, jei nesudomina – neateina. Norėdami įtikti būtent tokiems rinkėjams, kai kurie politikai tampa kone klounais.

Tačiau tie piliečiai, kurie sąmoningai neina balsuoti, nėra kuo nors prastesni už tuos, kurie sąmoningai eina balsuoti. Balsuoti rinkimuose yra teisė, bet ne pareiga. Čia galima nesunkiai įsivelti į ilgą diskusiją, ar balsavimas yra tik teisė, ar ir pareiga, bet nesivelkime. Geriau paieškokime argumentų, kodėl reikia balsuoti.

Didesnis rinkėjų aktyvumas leidžia geriau atskleisti visuomenėje vyraujančias nuotaikas. Renkami partiniai politikai bando apčiuopti svarbiausias viešąsias problemas ir siūlo jų sprendimo būdus, tačiau šiuo metu tik maždaug pusė rinkėjų įvertina tuos siūlymus. Jei vertintojų, t. y. balsuotojų, būtų daugiau, gal vertinimas būtų kitoks ir tikslesnis? Daugelis Lietuvos politologų sutaria, kad jei Seimo rinkimuose balsuotų bent 70 proc. rinkėjų, politinių jėgų išsidėstymas parlamente būtų visiškai kitoks.

Daugelis nebalsuojančiųjų savo pasirinkimą aiškina nusivylimu politikais – esą nėra už ką balsuoti, nes jie visi melagiai ir t. t. Čia reikėtų prisiminti naudotų automobilių verslą, su kuriuo esame susidūrę beveik visi. Galima drąsiai sakyti, kad šiame versle yra daug apgaulės: klastojama automobilių rida, įtikinėjama, kad automobilis nebuvo daužtas. Tačiau ar dėl to neperkame naudotų automobilių? Turguje taip pat mus kartais apgauna, bet ar dėl to nustojame į jį vaikščioti? Tiesiog stengiamės pirkti iš tų, kurie atrodo patikimiau.

Šiuolaikinė demokratinė politika – taip pat savotiškas verslas. Ar galima tvirtinti, kad į politikus besiveržiantys žmonės kuo nors skiriasi nuo tikrų verslininkų bei kitų profesijų atstovų? Politikai yra tokie pat žmonės – vieni padoresni, kiti – ne tokie padorūs, vieni daugiau meluoja, kiti – mažiau, vienus labiau jaudina Lietuvos padėtis ir ateitis, kitus – mažiau. O mes turime teisę rinktis.

Jokia demokratinė valstybė negali gyvuoti be parlamento. Politikos mokslas jau seniai yra sumodeliavęs situacijas, kas būtų, jei neliktų renkamų partinių politikų, o visa valdžia atitektų valstybės biurokratijai. Trumpai sakant, būtų kur kas blogiau.

Eiliniai Seimo rinkimai vyksta tik kas ketverius metus, todėl būtų pilietinė nuodėmė nepasinaudoti šia proga ir neprisidėti renkant naująjį parlamentą. Belieka vieni kitiems palinkėti, kad mūsų pasirinkimas būtų kuo racionalesnis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"