TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Rinkimai? Kokie rinkimai?

2012 08 20 6:00

Lietuvos premjeras sunkiai ir ilgai dirba. Jis turi teisę į poilsį, tad suprantama, kad Andrius Kubilius atostogauja.

Bet A.Kubilius yra ir konservatorių partijos vadovas. Seimo rinkimai vyks po dviejų mėnesių, tad manytum, kad šie mėnesiai yra pagrindinis partijos vadovo darbymetis, reikalaujantis ypatingo susikaupimo ir pastangų. Bet partijos pirmininko niekur nematyti. Ir kiti konservatoriai vadovai veiksmingai slapstosi nuo rinkėjų bei žiniasklaidos.

Negalima tvirtinti, jog konservatoriai nieko nedaro. Prieš kelias savaites visi galėjome spėlioti, ar Mantas Adomėnas atsistatydins arba atsistatydino iš rinkimų štabo vadovo pavaduotojo pareigų. Galime atsikvėpti - jis lieka. Panevėžyje surengtas net labiau intriguojantis spektaklis - Panevėžio miesto meras konservatorius Vitalijus Satkevičius nutarė kelti savo kandidatūrą toje pačioje vienmandatėje rinkimų apygardoje, kaip ir jo partijos kolega Vitas Matuzas. Priežiūros komitetas priėmė rūstų sprendimą - V.Satkevičius galįs kandidatuoti tik tuo atveju, jei jis išeis iš partijos. Grasinimai liko be poveikio, nes V.Satkevičius jau pateikė dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).

Nėra galo panem et circenses (duonai ir cirkams). Konservatoriai VRK apskundė Socialdemokratų partijos pirmininką Algirdą Butkevičių dėl esą nepažymėtos politinės reklamos. Mat jis davė interviu žurnalui "Gala", kuriame pasakojo apie savo pomėgius, laisvalaikį, požiūrį į įvairius dalykus. Ko gero, konservatoriai būtų apskundę A.Butkevičių du kartus, jei jis būtų kalbėjęs apie politinius įsitikinimus ir planus.

Konservatoriai nėra vienintelė partija, kuri mėgina mus pralinksminti lengvabūdišku požiūriu į rinkimus. Anksčiau socdemai piktinosi, kad žiniasklaida, net ir jų numylėtasis nacionalinis transliuotojas, plačiai aprašė premjero dviračio žygį, tuo konservatoriams veltui suteikdama reklamą, už kurią kitos politinės partijos turi brangiai mokėti. Gal socdemai pasiūlys, kad rinkimų kampanijos metu premjeras ir visa Vyriausybė priverstinai atostogautų. Taip būtų užtikrinta, jog nesumokėję pagal atitinkamus tarifus ministrai nepatektų į žiniasklaidos akiratį.

Vadovaudamasis tuo pačiu principu Seimas irgi turėtų nutraukti savo veiklą, o tam neprieštarautų daugelis Seimo narių.

Kitos tradicinės ir opozicinės partijos taip pat saldžiai snūduriuoja. Tiesa, Viktoras Uspaskichas savo vardu skelbia straipsnius internete, nors įtariu, kad juos parašo kiti.

Manytum, kad naujos partijos negailėtų pastangų siekdamos dabar laimėti rinkėjų susidomėjimą, vėliau jų balsus. Negalima neigti, kad yra dėmesį patraukiančių momentų, pavyzdžiui, Neringos Venckienės nutarimas kandidatuoti toje pačioje apygardoje kaip ir Irena Degutienė, Aurelijos Stancikienės iššūkis A.Kubiliui. Bet apskritai nauji dariniai veikia vangiai, žiūri į rinkimus pro pirštus.

Atrodo, kad nemažai "Drąsos kelio" "žvaigždžių", patekę į sąrašo pirmąjį dešimtuką, pavyzdžiui, Povilas Gylys, Gintaras Aleknonis ir Vytautas Daujotis, neketina kandidatuoti vienmandatėse apygardose. Gal jie mano, kad leisdami įtraukti savo pavardes į partijos sąrašą suteikė Lietuvos žmonėms ypatingą malonę, būtent progą už juos balsuoti, tad nieko kito nereikia daryti. Net jei jie pakeistų savo nuomonę ir kandidatuotų vienmandatėje apygardoje, nebeliko laiko surengti tinkamą rinkimų kampaniją.

Ne ką veiksmingesnis ir naujasis susivienijimas "Už Lietuvą Lietuvoje". Siekiama atgaivinti Sąjūdžio dvasią, iš pensijos į kovos lauką metant garbingų veteranų pulką. Nors jų nuopelnai yra neginčijami, reikia lakios fantazijos ir neišsemiamo optimizmo manyti, kad jie gebės energingai bendrauti su rinkėjais ir pasiūlyti ką nors naujo.

Donalda Meiželytė nutarė siekti antrosios parlamentarės kadencijos, šį kartą kaip nepriklausoma kandidatė Tauragės rinkimų apygardoje. Ketverius metus pratrynusi Seimo nario kėdę, ji išmoko, kaip reikia bendrauti su rinkėjais. D.Meiželytė apgailestavo, kad patekusi pagal sąrašą ji negalėjo reikiamo dėmesio skirti tauragiškiams. Pasak Seimo narės, "nebelieka laiko pabūti miesto šventėse, parodyti deramą dėmesį žmonėms proginiuose renginiuose". Nesunku įsivaizduoti D.Meiželytės rinkimų kampaniją - ji vaikštinės į pokylius.

Nesuprantu, kodėl Lietuvos politikai (nors ir ne visi) nesistengia rengti rimtos rinkimų kampanijos, o tenkinasi minimaliomis pastangomis. Gal mano, kad turi ištikimą elektoratą, kuris už juos visada balsuos. Jie labai klysta taip galvodami. Yra ištikimų rinkėjų, tačiau daugelis gyventojų dažnai keičia savo nuostatas ir atiduoda balsą skirtingoms partijoms. Galime priminti, kad 1996-aisiais LDDP surinko penkis kartus mažiau balsų negu 1992 metais, o konservatoriai, 1996-aisiais laimėję 70 mandatų, po ketverių metų turėjo tenkintis devyniais, tik vienas jų iškovotas vienmandatėje apygardoje.

Gal kandidatai mano, jog savo argumentais ir programomis nieko neįtikins iš dalies dėl to, kad patys negeba rišliai ir įtikimai išaiškinti savo ir partijos nuostatų? O gal jie rinkėjus laiko "runkeliais", kurių balsą nulemia ne svarūs argumentai, bet iš piršto laužtos ar išankstinės nuostatos? Tad kam eikvoti laiką ir energiją?

Manyčiau, kad dar didesnį vaidmenį vaidina mišri rinkimų sistema. Didžiųjų partijų vadovai žino, kad jie pateks į Seimą pagal sąrašą. Tad jie neturi realios paskatos rimtai kovoti vienmandatėse apygardose, mėginti išjudinti rinkėjus, sukelti jų entuziazmą. Jiems pakanka kelis kartus dalyvauti televizijos ar radijo debatuose, kad jaustų atlikę savo pareigą. Partijos nesėkmė nereiškia pasaulio pabaigos. Partijos vadovai galės ketverius ar aštuonerius metus ramiai prasėdėti Seime kaip opozicijos nariai, laukdami, kol vėl pasikeis rinkėjų nuotaikos ir jie vėl bus pakviesti stoti prie valstybės vairo.

Lietuvos rinkėjai yra nusipelnę rimtesnio požiūrio ir daugiau pagarbos. Lėkšti rinkimų triukai ir pigios tarpusavio polemikos jų netenkins. Gal ne visi rinkėjai gilinasi į subtilesnius politikų argumentus, bet tokie argumentai ir rimtos programos turi būti sudėtinė rinkimų kampanijos dalis, kuria ugdoma jaunoji karta, brandinamas rimtesnis požiūris į rinkimus ir politiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"