TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Rinkimai Lenkijoje. Karalius mirė – tegyvuoja karalius!

2015 05 29 6:00

Praeitą savaitgalį Lenkijoje baigėsi prezidento rinkimai. Juos laimėjo „Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) partijos iškeltas kandidatas Andrzejus Duda. Rezultatai daug kam buvo netikėti, ypač pirmojo turo, kai trečiojoje vietoje, nustūmęs SLD, PSL, kitas parlamentines partijas ir gavęs apie 20 proc. balsų, atsidūrė nesisteminis kandidatas Pawelas Kukizas.

Akivaizdu, kad Lenkijoje taip pat vyksta sisteminių partijų devalvacija ir rinkėjai nori naujų žmonių bei pokyčių politikos srityje. Šis reiškinys jau kurį laiką stebimas ne tik Lenkijoje, Lietuvoje, bet ir senosiose Europos valstybėse (Vokietijoje, Olandijoje, Suomijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Graikijoje, Ispanijoje). Kodėl taip yra - klausimas sociologams, nagrinėjantiems visuomenėje vykstančius procesus.

Konservatyviosios PiS kandidato laimėjimas rodo, kad liberaliosios „Piliečių platformos“ (PO) valdymo laikotarpis eina į pabaigą. Naujojo prezidento inauguracija numatyta rugpjūčio pradžioje. Rudenį vyks Seimo rinkimai. Kad juos laimėtų, abi partijos jau dabar deda itin daug pastangų. Lenkijos žiniasklaida rašo, jog PO, siekdama nepakenkti savo įvaizdžiui prieš artėjančius parlamento rinkimus, net atsiribojo nuo susikompromitavusio Bronislawo Komorowskio.

Prezidento rinkimai baigėsi, dabar kyla klausimas, ko tikėtis mums, kaip toliau klostysis Lietuvos ir Lenkijos ryšiai. Daug kas sako, kad Lenkijoje atėjus į valdžią konservatyviai partijai, Lietuvos ir Lenkijos santykiai dar labiau pašlis dėl reikalų, susijusių su tautinėmis mažumomis. Vis dėlto tie santykiai, manytina, nei labai pablogės, nei pagerės. Greičiau net gali atrodyti, kad jie gerėja. Šiaip ar taip, prasidės naujas etapas, įdomus ir labai intensyvus. Abi šalys puikiai supranta, kad viena kitai yra reikalingos, ir jų bendradarbiavimas tiesiog neišvengiamas, bet neabejotinai teks susidurti ir su sunkiomis temomis.

PiS labai principinga ir aiškiai deklaruoja savo vertybių nuostatas. Būtent dėl to, kad visą laiką nuosekliai laikėsi tų nuostatų ir nelaviravo kaip PO, ši partija ilgą laiką Lenkijoje buvo opozicijoje. Dar per rinkimų kampaniją PiS deklaravo, kad bus labiau ginami Lenkijos nacionaliniai interesai. Todėl dabar jau niekas neabejoja - Lenkijos tonas Rusijos atžvilgiu griežtės ir Lietuva šiame veiksmų lauke nebebus viena. Tuo požiūriu Lietuvos ir Lenkijos interesai sutampa. Todėl galime tikėtis, kad šioje plotmėje bendradarbiavimas bus gana intensyvus, dažnai girdėsime apie bendrus suderintus pareiškimus ir išsakomas pozicijas.

Kita vertus, Lenkija siunčia signalą dėl būtinumo bendradarbiauti, tačiau su tam tikromis sąlygomis. Visų pirma, kad santykiai nebus gerinami Lietuvos lenkų sąskaita. (Beje, jau pasirodė ir Valdemaro Tomaševskio pareiškimas, kuriame jis labai viliasi „užtarimo“ ir palaikymo.) Kaip viename interviu yra pasakęs A. Duda, paprasčiau yra „užsitrenkti duris“, nei vykdyti veiksmingą politiką. Lenkija nori atkurti savo poveikio instrumentus Lietuvai ir visam regionui, o tai reiškia, kad jos santykiai su Lietuva keisis. Tam reikia kantrios ir nuoseklios veiklos. Čia visų pirma kritikuojama PO politika - ji vadinama visiškai nenuoseklia ir kraštutine. Kaip PiS vykdytos politikos sėkmės pavyzdys pateikiamas Balstogės universiteto filialo įkūrimas Vilniuje.

Taigi Lenkijos interesai Lietuvoje labai aiškūs, ir Lietuvos lenkų korta toliau bus naudojama dvišaliuose santykiuose. Todėl naivu ir klaidinga manyti, kad, padarius tam tikrų nuolaidų, pajudės kiti projektai, pagerės Lenkijos lietuvių padėtis ar Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus pradėti nuo tuščio lapo. To niekada nenutiks. Parama lenkams, gyvenantiems už šalies ribų, yra konstitucinė pareiga, įtvirtinta Lenkijos Konstitucijoje. Po V. Tomaševskio demaršų su Georgijaus juostelėmis Lenkija buvo nemaloniai apstulbinta ir ėmė kartoti, kad Lietuvos lenkų klausimai - visų pirma Lietuvos vidaus reikalas, tačiau nereikėtų apsigauti. Juk panašiai buvo ir 1990-aisiais. Lietuvos ir Lenkijos santykiai priklausys nuo mūsų valstybės diplomatijos profesionalumo. Žinoma, tiems, kurie labai mėgsta atsiprašinėti, bus sunku, tačiau tautiškai ir valstybiškai susipratusiems politikams - ne, nes, kaip sakoma, tikras lietuvis visada ras bendrą kalbą su lenku.

Lenkija - didelė valstybė, joje nacionaliniai interesai keičiantis valdžioms iš esmės nesimaino. Gali kisti tik interesų akcentai, įgyvendinimo forma, taktika ar kiti niuansai.

Lenkija suvokia savo potencialą šiame regione, iš to natūraliai kyla ir atitinkami politiniai veiksmai. Būtent taip reikėtų aiškinti nekuklų A. Dudos pasakymą apie poreikį atkurti „Lenkijos poveikio instrumentus Lietuvos valdžios sprendimams“. Tai lyg ir preziumuoja, kad Lenkija priskiria sau „vyresniojo brolio“ vaidmenį. Tačiau iškyla tapatumo klausimas. Jeigu Lenkija sugeba primesti Lietuvai „jaunesniojo brolio“ vaidmenį, pirmiausia galime kaltinti tik save, kad jaučiamės tokie būdami nepriklausomi. O kodėl taip yra ir kur glūdi šio reiškinio šaknys, jau kitas klausimas.

Lenkija - didelė ir graži šalis, turinti ir jūrą, ir kalnus, plėtojanti ir žemės ūkį, ir mokslą, ir aukštąsias technologijas. Lenkija niekada nebuvo pamiršusi savo istorijos, didžiuojasi ja ir laikosi savo vizijos. Čia mes daug ko galėtume iš jos pasimokyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"