TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Rinkimų kampanijos įspūdžiai

2012 10 15 6:01

Baigėsi pirmasis rinkimų ratas, ir kol dar nežinomi rezultatai (rašau sekmadienio rytą), norėčiau pasidalyti padrikais įspūdžiais apie rinkimų kampanijos eigą.

Rinkimų kampanija prasidėjo labai vangiai. Pagrindinių partijų politikai leido sau ilgai atostogauti, lyg rinkimų kampanija būtų smulkmena, dėl kurios nereikėtų trumpinti atostogų ar keisti poilsio ritmo. Daugelyje kitų šalių rinkimų kampanijos yra ilgesnės ir intensyvesnės, nors JAV šiuo požiūriu seniai peržengė proto ribas - ten prezidento rinkimų kampanija trunka dvejus metus, kiti net sakytų, kad ji niekada nėra nutraukiama.

Per pastarąsias kelias savaites rinkimų kampanija įgijo pagreitį. Vilnių pradėjo puošti kandidatų ir partijų reklama stenduose, autobusų ir troleibusų stotelėse bei kitur. Džiugu, kad atsisakyta 2008 metais taikytų idiotiškų taisyklių, kurios reklamą tiek varžė, kad jos faktiškai nebuvo matyti. Nors net dabar keli užsieniečiai pastebėjo, jog reklamos ir mitingų yra tiek mažai, kad nepasakytum, jog vyksta rinkimų kampaniją.

Viešoji reklama įdomi, nes ji nemažai pasako, kaip partijos save įsivaizduoja. Man krito į akis Darbo partijos reklama. Nuotraukoje šalia vietos kandidato šmėžuoja partijos vadovas Viktoras Uspaskichas, lyg teikdamas tėvišką palaiminimą ar partinį imprimatur. Nežinau, ar manoma, jog V.Uspaskicho populiarumas padidins vietos kandidato sėkmės šansus, ar tai tik partijos vadovo savimylos proveržis, priminimas, kad partija yra jo.

Darbo partija didžiuojasi žinanti, kaip pakelti minimalų atlyginimą iki 1509 litų. Įsidėmėtina, kad alga - 1509, o ne 1500 litų. Lyg partijos ekonomikos ekspertai, atlikę įvairius ekonometrinius skaičiavimus, priėjo prie išvados, jog neįmanoma pakelti atlyginimo iki 1510 litų, o didinimas iki 1508 nuskriaustų Lietuvos žmones, nes jų sąskaita kas mėnesį būtų sutaupomas vienas litas.

Socdemų reklamoje partijos vadovas Algirdas Butkevičius skelbia, kad "svarbiausia - žmogus". Sunku ginčytis su ta itin banalia fraze, juk neskelbsi, kad gyvulėliai ar šunys yra svarbiausia. Neaišku, ko siekiama šiuo šūkiu, kokius vaizdinius siekiama sukelti rinkėjų mintyse. Man tas posakis primena Michailo Gorbačiovo plepėjimą apie žmogiškąjį faktorių, bet neabejoju, kad socdemai sąmoningai nesistengia gaubtis paskutinio genseko šlovės skraiste.

Gyvenu Antakalnyje, tad kurį laiką daug kur matyti premjero atvaizdas. Pastaruoju metu jį pakeitė kiti reklaminiai plakatai, pabrėžiantys Vyriausybės ir partijos laimėjimus. Nežinau, kodėl Kubilius "ištremtas", bet pozityvi reklama yra sveikintinas žingsnis, nors ji ir "nepagauna" akies.

Labai padaugėjo reklamos internete. Vos įžengus į kokį nors portalą, akis bado besišypsantis, geresnį gyvenimą žadantis politikas. Reklama nesukelia smalsumo, net erzina, nes brukama beveik per prievartą. Stengiausi neskaityti nė vienos reklamos, ir beveik pasisekė, kol pažįstama atsiuntė konservatorių reklamėlę, kurioje nesididžiuojama savais laimėjimais, o tyčiojamasi iš lakūnų respublikos ir agurkų milijonierių.

Stebina politikų nenoras bendrauti su žmonėmis. Vilniuje nebuvo didesnių renginių. Nei konservatoriai, nei socdemai neišsinuomojo kokios nors arenos, nesukvietė rėmėjų, kad įkvėptų, sukurtų bendrumo jausmą. Net santūrūs vokiečiai rengia tokius entuziazmą keliančius mitingus. Mažai bendraujama ir su mažesnėmis grupėmis, nesistengiama asmeniškai susitikti su rinkėjais, su jais pasisveikinti, paduoti jiems ranką. JAV tai taip įprasta, kad net sukurta atskira frazė - "press the flesh" (paspausti kūną).

Per rinkimų kampanijos įkarštį krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė beveik savaitę lankėsi Afganistane, dalyvavo NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje. Rinkimų diena nėra paslaptis, tad sunku suvokti, kodėl iš anksto nebuvo numatyta kita kelionės į Afganistaną diena. Jos kolegos, beveik visi politikai būtų puikiai supratę, jei ji nebūtų vykusi į Briuselį.

Susidaro įspūdis, kad net didžiausioms partijoms trūksta savanorių ir lėšų. Į mano duris pasibeldė tik du konservatorių atstovai, kurie labai mandagiai perdavė partijos agitacinę medžiagą. Socdemai tenkinosi įkišti bukletą į pašto dėžutę. Kitų partijų - nė ženklo. Gal jie pamiršo, kada vyksta rinkimai.

Debatų buvo su kaupu, bent dešimt kartų daugiau negu reikėjo. Jie buvo nuobodūs, net atgrasūs. JAV yra trys respublikonų ir demokratų kandidatų į prezidentus debatų etapai. Kandidatai į viceprezidentus susitinka tik kartą. Per neseniai vykusius parlamento rinkimus Nyderlanduose buvo treji debatai. Ribotas debatų skaičius užtikrina didelį žmonių susidomėjimą, verčia kandidatus susikaupti. Nyderlanduose puikus vadovo Diederiko Samsomo pasirodymas per debatus padėjo Darbo partijai laimėti gerokai daugiau balsų, negu tikėtasi.

Lrytas.lt surengė populiariausių partijų vadovų debatus - ne vienus, bet aštuonerius. Kiekvieni truko dvi valandas. 16 valandų! Buvau vienas vadinamųjų ekspertų, turinčių juos vertinti, tad privalėjau debatus žiūrėti. Jie buvo perdėm ilgi, formatas buvo netinkamas (vadinamieji patarėjai dažnai kalbėdavo nesąmones), vedėjas negebėjo tinkamai vadovauti. Egidijus Masiulis debatus pavadino politinės kultūros lygio kėlimu. Akivaizdu, kad mes skirtingai įsivaizduojame politinę kultūrą.

Stebima, kad didžiausių Lietuvos partijų vadovai įsipareigoja aštuonis sekmadienio vakarus paaukoti šnekučiavimuisi, lyg jie nebūtų galėję bent dalį to laiko panaudoti naudingiau - susitikti su rinkėjais, apsilankyti kaimuose ir miesteliuose. Nežiūrėjau nė vienų debatų per LRT. Nesuprantu, kodėl Lietuva negalėtų pasekti kitų šalių pavyzdžiu ir surengti trejus debatus, kuriuos transliuotų visi kanalai ir į kuriuos žiūrėtų rinkėjų dauguma.

Bet yra pragiedrulių. Pranešta, kad liberalcentristas Gintautas Babravičius savo kampanijai paaukojo 5 tūkst. litų. Ne kartą jis yra deklaravęs neturintis nei privalomo registruoti turto, nei piniginių lėšų. Tad manydavau, kad vargšas neturi pastogės, yra priverstas gyventi palapinėje prie Neries ar Sapieginės miškuose. Džiugu, kad be reikalo nerimavau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"