TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Rinkimų kampanijos jau sotūs, ačiŲ už koNpetenciją

2016 09 30 6:00

Taip, skamba paradoksaliai. Ilgą laiką buvo kalbama, kad rinkimų kampanijoje – štilis, jos tarsi nėra, rinkėjai nemato, negirdi ir nežino, ką daryti. Tačiau pastarąsias kelias savaites kampanijai suintensyvėjus, atsiradus debatams televizijoje, bendruomenėse su vienmandatėse apygardose kandidatuojančiais politikais, staiga ateina suvokimas – jau norisi tylos. Nebekalbėkite, nieko nebedarykite. AčiŲ už parodytą koNpetenciją, viską supratome.

Bet ne, politikai niekaip nepavargsta ir nepaliaudami mums siūlo savo koNpetenciją. Per visą rinkimų kampaniją neapleidžia svetimos gėdos jausmas. Susidaro įspūdis, kad ir į debatus daugelis atėjo tarsi į priverstinį darbą. Kai jau atrodė, jog niekas taip nedemotyvuoja rinkėjų kaip nesibaigiantys korupcijos skandalai, situaciją dar labiau pablogino debatai ir nesibaigiantis politikų nusikalbėjimo be jokio turinio srautas, rodymasis pačiomis kvailiausiomis formomis. Jie padarė viską, kad rinkimų debatus stebėtų kuo mažiau žmonių. Vis dar kankinasi nebent žurnalistai, politologai, politinės komunikacijos specialistai, bandydami žiūrėti šias laidas nuo pradžios iki pabaigos. Tačiau akivaizdu, kad rinkėjams tai – misija neįmanoma.

Didžiajai daliai politikų dar svarbu sukalbėti maldelę: „Mažinsime Seimo narių skaičių ir keisime rinkimų sistemą, paliksime tik vienmandates rinkimų apygardas.“ Juk žmonės to nori! Tačiau atsipeikėkite, būtų rinkėjų valia, jie tą Seimą išvis uždarytų... Ir šnekėti apie tai, kad tose pačiose vienmandatėse apygardose išrenkami politikai, kurie tampa visos Vyriausybės ar Seimo gėda, niekas nenori.

Tačiau politikos apžvalgininkams, kaip paaiškėjo, kalbėti nevalia! Socialdemokratai pareiškė, kad visi apžvalgininkai turėtų nesusireikšminti ir nekomentuoti būsimos Vyriausybės sudėties, nes jos formavimą lemia rinkėjai. Ir ką tiems rinkėjams galvoti žvelgiant į bent pusę ministrų ir patį premjerą, neretai sunkiai surezgantį sakinį? Turbūt premjeras pamiršo, kad pirmiausia jis prezidentui siūlo ministrų kandidatūras, kurios turi būti geriausios iš geriausiųjų, kad jam yra pavaldus ministrų kabinetas. Ir štai paaiškėja, jog dėl visko kalti rinkėjai! Taip, žmonės turi balsuoti atsakingai, bet kodėl staiga dingo politikų atsakomybė? Matyt, sunku atsilaikyti prieš nostalgiją sovietmečiu egzistavusiai cenzūrai, kai jokie komentatoriai negalėjo net prasižioti. Jau geriau būtų patylėję...

Rinkėjai ne tik girdi, bet gali ir paskaityti, jei ne programas, tada bent pašto dėžutėse rastus trumpus visų partijų prisistatymus. Beje, jų skaitymas virsta žaidimu „Surask 10 skirtumų“. Jau pasižymėjo „Tvarkos ir teisingumo“ partija, pateikdama daug daug skaičiukų ir labai labai mažai logikos bei sveiko proto, žadėdama iki 2018 metų minimalų užmokestį pakelti iki 777 eurų, už gimusį vaiką skirti po 3 tūkst. eurų, o už grįžimą iš emigracijos – 5 tūkst. eurų išmoką, taip pat – žemės sklypą būstui statyti. Taip, tai ne juokai. Įdomu, kiek laiko reikia pabūti emigrantu, kad grįžęs gautum tokias dovanas?

Darbo partijai šįkart pritrūko fantazijos. Ji ir toliau gąsdina pabėgėliais. O Lietuvos liaudies partija „lepina“ kalambūrais – „nei į Rytus, nei į Vakarus, o čia ir dabar“. Suprask kaip nori. Nors vargu ar įmanoma ką nors suprasti. Principas „Lietuva yra Lietuvos piliečių, o ne visų norinčiųjų joje gyventi“ tiesiog idealiai atitinka XXI amžiaus realybę. Beliko biudžete numatyti eilutę sienai pastatyti. Nors dar geriau būtų, jei visi norintieji atvykti, kurių jau susikaupė „nevaldomi srautai“, patys savo lėšomis tą sieną pastatytų...

Susibūrusi žurnalistų komanda ėmėsi iniciatyvos miestuose ir miesteliuose rengti debatus su vienmandatėse apygardose kandidatuojančiais politikais. Labai gera iniciatyva. Tačiau pakanka pamatyti tuos kančios perkreiptus politikų veidus, kai tik žurnalistas paprašo konkrečiai atsakyti į klausimą. O jei kuris ir prabyla, tuoj pat norisi, kad jau nebekalbėtų. Ir tai nebejuokinga. Juk tos politinės partijos ir žmonės galbūt ketverius metus valdys valstybę, priims sprendimus. Politikų gebėjimų ir profesionalumo maksimumas yra žemesnis nei būtinas minimumas. Deja, didžiosios dalies rinkėjų taip greitai nepakeisime ir nepriversime jų domėtis politika, tapti kritiškus. O tikro pilietiškumo neturėjimas labai skaudžiai kerta ir brangiai kainuoja. Bet tai nereiškia, jog politikoje negali atsirasti žmonių, kurie gebėtų aukščiau kilstelėti rinkimų kartelę ir pakirstų požiūrį, kad Seimo nariu gali būti bet kas, net ir visiškas beraštis. Tačiau, atrodo, tokia situacija tenkina didžiąją dalį rinkėjų ir pačius politikus – jiems nebereikia labai stengtis, pakanka vien daineles padainuoti.

Taigi ilgai kalbėjus apie tai, kad nėra rinkimų kampanijos, ir pasirodžius intensyvesnei komunikacijai, deja, belieka pasakyti: „AčiŲ už koNpetenciją“ (juk teigiama, jog norėdamas būti suprastas, šnekėk to žmogaus kalba) ir paprašyti patylėti, nes jau išgirdome daugiau negu pakankamai. Tačiau ką daryti, taip ir nežinome.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"