TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Rinkimų kampanijos uvertiūra

2009 03 09 0:00

Šį savaitgalį viskas stojo į savo vietas. Naujasis Socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius varžysis su Tautos prisikėlimo partijos kūrėju Arūnu Valinsku dėl teisės dalyvauti antrame prezidento rinkimų rate, jei jis išvis vyks. Dalia Grybauskaitė gali būti išrinkta jau pirmajame ture.

Pastarųjų dvidešimties metų Lietuvos politikos galiūnai Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas nutarė nedalyvauti rinkimuose. Nors tokio sprendimo reikalavo sveikas protas, iki paskutinių dienų vienas ir kitas davė suprasti, kad stos į rinkimų kovą, jei tą darys didysis jo oponentas.

A.Brazauskas nerodė entuziazmo, nurodydamas, kad jau amžius ir sveikata ne ta, kad veržtųsi į prezidentus. Ir prisiminė karčią 1997 metų patirtį, kai konservatoriams ir krikdemams laimėjus Seimo rinkimus jis buvo ignoruojamas net eilinių ministrų. Neaišku, ar patys socdemai manė, kad jis dabar tinkamiausias kandidatas. Kontroversiškos buvusio prezidento privatizacijos būtų tapusios rinkimų kampanijos tema.

Ne vien draugai, bet ir priešai ragino V.Landsbergį kandidatuoti; pirmieji, nes manė, kad jis būtų geriausias prezidentas, antrieji - siekdami suskaldyti konservatorius ir užkirsti kelią partijai vieningai paremti D.Grybauskaitę. Stebina ne tiek V.Landsbergio galutinis nutarimas, bet tai, kad jis galbūt rimtai svarstė galimybę kandidatuoti. V.Landsbergis seniai nutarė būti principingas, ne populiarus politikas. Sunkiai suvaldomas noras įgelti oponentams, ir ne tik jiems, seniai jį įrikiavo į nemėgstamiausių politikų gretas. Net kai konservatoriai buvo populiarumo viršūnėje, 1997 metais, per prezidento rinkimus V.Landsbergį palaikė vos 16 proc. rinkėjų. Šįmet nebūtų sulaukęs daugiau paramos.

Į paribį pasitraukė Gediminas Kirkilas, nutardamas nekandidatuoti į partijos pirmininkus, taigi ir į partijos kandidatus į prezidentus. Jis davė suprasti, kad jį skatino noras stiprinti partijos vienybę, mažinti vidaus susiskaidymą ir konkurenciją. Bet yra paprastesnė, mažiau kilni priežastis - G.Kirkilas puikiai suprato, kad partija jo nerinks.

Smunkant koalicijos partijų, ypač Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), populiarumui, socdemai turi gerą galimybę atsigauti. Jei jos kandidatas į prezidentus patektų į antrą ratą, o partija laimėtų daugiausia mandatų Europos Parlamento (EP) rinkimuose, ji galėtų skelbtis vėl esanti stipriausia Lietuvos politinė jėga. Šiomis aplinkybėmis socdemų į rinkimus negali vesti vienas nepopuliariausių Lietuvos politikų, kurio nekompetentingas premjeravimas ilgai liks įsirėžęs žmonių atmintyje.

A.Brazauskas nebuvo vienintelis socdemų vadas, kuris manė, kad Vilija Blinkevičiūtė būtų tinkamiausia kandidatė į prezidentus. Visuomenė ją mėgsta. Ji moteris, tad jai lengviau varžytis su D.Grybauskaite. Neįsivėlusi į partijos vidaus ginčus, V.Blinkevičiūtė priimtina visiems partijos sparnams. Cinikai nurodo, kad ji būtų puiki prezidentė partijai, nes, stokodama platesnės patirties ir politinės nuovokos, ji būtų lengvai valdoma. V.Blinkevičiūtė nutarė nekandidatuoti. Ji ves partiją į EP rinkimus, ir tai, ko gero, optimalus sprendimas.

V.Landsbergio ir kitų partijos vadovų skatinama, absoliuti TS-LKD tarybos dauguma nutarė palaikyti D.Grybauskaitės kandidatūrą. Neaišku, kiek eiliniai partijos nariai palaikys tarybos nutarimą. Krikdemiškasis sparnas neslepia savo abejonių dėl komisarės tinkamumo.

D.Grybauskaitė sulaukė kitos koalicijos partnerės - Liberalų sąjūdžio palaikymo. Liberalai rodė didesnį entuziazmą jai, beveik vienbalsiai pritardami komisarės kandidatūrai. Kandidatė neliko skolinga. Per trumpą vaizdo įrašo kreipimąsi D.Grybauskaitė negailėjo pagyrimų liberalams: "Esate jauna, veržli ir ambicinga partija, drįsote imtis atsakomybės šiuo šaliai sunkiu metu. Todėl būtent jus kviečiu į talką."

Konservatorių atžvilgiu komisarė laikėsi šalčiau. Vaizdo įrašo nepasiuntė, tenkinosi laišku, adresuotu tarybos nariams. Jos žodžiai buvo santūrūs. TS-LKD yra "valstybei atsidavusi politinė jėga, kurios vadovaujama Vyriausybė daro tai, kas būtina šaliai, kartais klysta, tačiau sugeba tai pripažinti ir taisyti". Ji pabrėžė, kad prezidento rinkimuose dalyvaus kaip nepriklausoma kandidatė, tačiau yra "atvira visuomeninių organizacijų ir politinių partijų paramai". Taigi didžiausiai Seimo partijai ji paskyrė statisto vaidmenį.

Kita koalicijos partnerė - Liberalų ir centro sąjunga galutinai nenutarė, ar rinkimuose rems kurį nors kandidatą, bet jos pirmininkas A.Zuokas nusprendė juose nedalyvauti.

Prezidento rinkimai bus ypatingi. Juose dalyvaus tik dviejų partijų - socdemų ir A.Valinsko - vadovai. Kitos partijos arba nedalyvaus, arba į kovą siųs atsarginę komandą. Valdančios ir opozicinės partijos tenkinsis sirgalių vaidmeniu.

Nepaprasto D.Grybauskaitės populiarumo akivaizdoje suprantama, kodėl daugelis partijų nenori kelti savo kandidatų. Kam dalyvauti rinkimuose ir visiems parodyti partijos vadovo ar vėliavnešio nepopuliarumą?

Tik vieną kartą prezidentas buvo išrinktas pirmame rate. Tai buvo A.Brazauskas 1993 metais, praėjus vos keliems mėnesiams po nelauktos, bet triuškinamos Lietuvos demokratinės darbo partijos pergalės Seimo rinkimuose. A.Brazauskas atrodė nenugalimas, toks ir buvo.

Panaši aura dabar gaubia D.Grybauskaitę, nors ji niekada nedalyvavo rinkimuose, taigi ir niekada nelaimėjo rinkėjų pritarimo. Bene pirmą kartą tiek daug vilčių dedama į politinį naujoką. Įvairiai aiškinama, kodėl ji žmones taip patraukia, bet negalima neigti nepaprasto susižavėjimo ja. Pergalė pirmame rate parodytų jos išskirtinumą.

Kitu atžvilgiu D.Grybauskaitė nėra unikali. Ji nėra pirmoji "gelbėtoja". Artūras Paulauskas, Rolandas Paksas, Viktoras Uspaskichas ir A.Valinskas tapo tautos numylėtiniais, vos jie žengė pirmuosius žingsnius politikoje. Nevalia pamiršti dar kito "gelbėtojo" - Valdo Adamkaus, kuris buvo išrinktas prezidentu, nors jis buvo ką tik atvykęs į Lietuvą ir jam net neturėjo būti suteikiama teisė kandidatuoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"