TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Rinkimų komitetai – ne išeitis

2015 03 05 6:00

Solidžiausios parlamentinės Lietuvos politinės partijos per savivaldos rinkimus tarsi įrodė savo gyvybingumą ir sutvirtino pozicijas, tačiau jų negebėjimas konkuruoti daugumoje didžiųjų miestų sukuria politinį vakuumą ir neprognozuojamą situaciją.

Savivaldos rinkimuose Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) visoje Lietuvoje surinko 19 proc. balsų ir savivaldybių tarybose turės 28 mandatais daugiau nei po 2011 metų rinkimų. Įspūdingas rezultatas, ypač turint galvoje, kad ši partija jau daugiau nei dvejus metus yra pagrindinė valdančiosios koalicijos narė. Kada taip buvo, kad valdančioji partija kadencijos pusiaukelėje išlaikytų pozicijas ir net didintų populiarumą? Solidžiai pasirodė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, jie išlaikė ir net šiek tiek sustiprino savo pozicijas. Į viršų šovė jauną ir ryžto kupiną veidą demonstruojantis Liberalų sąjūdis, už kurį, palyginti su 2011 metais, balsavo beveik tris kartus daugiau rinkėjų.

Tačiau pažvelgę į septynis didžiuosius Lietuvos miestus matome visai kitą paveikslą. Stipriausia partija - LSDP - savo merą turės tik mažiausiame jų, Marijampolėje, o kituose miestuose šios partijos kandidatai net nepateko į antrąjį rinkimų turą. Vilniuje LSDP kandidatas Gintautas Paluckas liko viso labo septintas.

Parlamentinių partijų laimėjimai didžiuosiuose miestuose - kuklūs. Kaune net pačiam sau netikėtai ryškiu lyderiu tapo rinkimų komiteto atstovas Visvaldas Matijošaitis, pirmaujantis prieš dabartinį Kauno merą konservatorių Andrių Kupčinską. Šiaulių meru taps rinkimų komiteto atstovas - į antrąjį turą pateko du rinkimų komitetų kandidatai, Artūras Visockas ir Valerijus Simulikas. Panevėžyje daugiausia balsų gavo rinkimų komiteto atstovas Rytis Mykolas Račkauskas, jis antrajame ture varžysis su krikščioniu demokratu Maurikijumi Grėbliūnu. Alytuje jau per pirmąjį turą meru išrinktas rinkimų komiteto atstovas Vytautas Grigaravičius. Dar daugiau - Alytuje koaliciją sudarę rinkimų komitetai galėtų valdyti miestą patys, nedalyvaujant jokiai politinei partijai.

Partijos surado įvairių pasiteisinimų, kodėl susiklostė tokia padėtis. Vienur partijas draskę vidiniai konfliktai, kitur jos nesugebėjo sukurti veiksmingos strategijos, dar kitur sudarė galimybę pasireikšti jauniems kandidatams, tačiau šie nesugebėjo prilygti labiau patyrusiems politikams.

Liko neįvardyta dar viena reikšminga priežastis. Partijų atstovai savivaldybėse nuvylė rinkėjus, nes buvo nekompetentingi, o neretai ir įsiveldavo į neskaidrią veiklą, buvo apkaltinti korupcija. Per pastaruosius metus dėl įtarimų korupcija buvo sulaikytas ne vienas aukštas savivaldybių tarnautojas ir politikas. Žinoma, partijoms priklauso tūkstančiai narių, ir partijų vadovybė negali iš anksto žinoti kiekvieno iš jų siekių bei ketinimų. Nors partijų pareiga yra deramai reaguoti į iškilusius įtarimus ar net įrodytus korupcijos faktus, to padaryti nesugebama. Jos turėtų sukurti papildomą filtrą politikams ir skiriamiems pareigūnams, vertindamos ne tik formalius teisinius, bet ir moralės bei etikos dalykus. Deja, partijos neretai suteikia papildomą apsaugą susikompromitavusiems pareigūnams.

Tokio kompromituojančio šleifo nesugebėjo išvengti beveik nė viena partija. Vertinant rinkimų rezultatus didžiuosiuose miestuose, galima įžvelgti tam tikrą paralelę (žinoma, apytikslę): kuo ilgesnis įkandin partijos besidriekiantis negeras šleifas, tuo prastesni jos rinkimų rezultatai miestuose. Darbo partija, "Tvarka ir teisingumas" juose balsų beveik negavo.

Šie rinkimai parodė, kad nepriklausomi kandidatai, rinkimų komitetai partijoms gali mesti rimtą iššūkį. Lietuvoje gana populiari nuomonė, kad politika be nekenčiamų politinių partijų gali pasiūlyti išganingą panacėją nuo korupcinių ligų ir reiškia tikrąją „liaudies valdžią“. Deja, tai vienas iš daugelio apie politinės sistemos funkcionavimą kuriamų mitų.

Sakykime, yra gerai, kad Alytuje V. Grigaravičius įveikė susikompromitavusį merą socialdemokratą, nors, tiesą sakant, vargu ar kas ryžtųsi prognozuoti, kaip naujajam merui einant pareigas pravers policininko patirtis, ir kaip, pavyzdžiui, jam, vilkinčiam generalinio komisaro uniformą (V. Grigaravičius žadėjo jos nepamiršti), seksis pritraukti perspektyviam miestui taip reikalingų investicijų.

Kauno meru galintis tapti vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų V. Matijošaitis kelia dar daugiau klausimų. Puikų jo pasirodymą rinkimuose pavadinti demokratijos pergale neapsiverčia liežuvis, nes turbūt niekas nežino, ko jis būtų vertas mero poste ir kokie yra jo tikrieji ketinimai. Prieš kelerius metus įsiminė spaudoje pasirodę pranešimai, kad pažeidimą dėl netinkamai pastatyto savo automobilio „Ferrari“ padaręs ir baudą gavęs tuometis tarybos narys V. Matijošaitis inicijavo automobilių statymą prižiūrinčios įmonės patikrinimą. Dar daugiau rašyta apie V. Matijošaičio ir kito Kauno verslininko Tautvydo Barščio konfliktą dėl paukštyno, jiedu tapę dideliais priešais. V. Matijošaičio iškilimas, matyt, nėra gera žinia T. Barščiui, bet ar tai yra puiki žinia Kaunui - klausimas.

Rinkimų komitetai neapsaugoti nuo išsigimimo lygiai taip pat, kaip ir partijos. Su jais susijusios rizikos yra net daugiau: vieniems rinkimams suburti komitetai gali nesirūpinti savo reputacija. Susikompromitavęs komitetas gali tiesiog išnykti, ir neliks kam pateikti nei finansinių, nei moralinių sąskaitų. Rinkimų komitetų registravimo, veiklos ir finansų priežiūrai taikomi mažesni reikalavimai. Nelabai ką galima pasakyti ir apie jų vidinę demokratiją. Pavyzdžiui, ar kas nors žino, kaip tampama tokio komiteto lyderiu ir kaip jis gali būti pašalintas? Ateityje gali sustiprėti jau dabar matoma tendencija kurti įvairius komitetus, kurie tėra tam tikrų politinių partijų „pumpurėliai“. Komitetai gali tapti įvairių savanaudžių veikėjų, perėjūnų ar net svetimų valstybių manipuliuojamais įrankiais.

Taip, partijos Lietuvoje nėra mėgstamos, tačiau sunku tikėtis, kad padangę pavyktų praskaidrinti nepartiniams judėjimams. Pozityvu, kad komitetai partijoms sudaro papildomą konkurenciją, spaudžia jas ir neleidžia joms apsamanoti. Tačiau pernelyg didelis tokių komitetų įsigalėjimas politinei sistemai nebūtų naudingas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"