TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Rinkimų maratonas

2011 09 26 0:00

Dar metai iki Seimo rinkimų, bet rinkimų kampanijos maratonas jau prasidėjo. Per anksti numatyti, kas laimės, kokios politinės partijos sudarys naująją Vyriausybę. Daug kas priklausys nuo ūkio padėties - ar pasiseks Europai, taigi ir Lietuvai, išvengti naujos recesijos? Juodasis scenarijus tampa vis labiau tikėtinas, o naujas ūkio nuosmukis būtų didelis smūgis konservatoriams (TS-LKD).

Per pastaruosius trejus Seimo rinkimus naujos partijos - Naujoji sąjunga, Darbo partija, "Tvarka ir teisingumas", Tautos prisikėlimo partija - sulaukė didelio rinkėjų palaikymo ir niekais pavertė ekspertų prognozes. Kokios naujos jėgos šįmet ateis į politinę areną? Nebus "šoumenų" partijos. Kristinos Brazauskienės ir Vytauto Šustausko ambicijos liks bergždžios. "Kedininkai" nėra suradę savo šauklio.

Lenkų politikų nutarimas žaisti etnine korta bus paskata atsakyti tuo pačiu, nors neaišku, kokią formą tai įgis. Tautininkų partija mažai ko viena pasieks, bet neatmestina galimybė, kad pasiseks sutelkti platesnę "patriotiškų" jėgų koaliciją. Nesnaus "tvarkiečiai", kurie penktadienį suorganizavo mitingą, protestuodami prieš Vilniaus rajono valdžios veiksmus. Niūriomis ūkio sąlygomis kreipimaisi į patriotinius jausmus gali sulaukti teigiamo atgarsio, nes lenkų veiksmai daugelį pykdo. Seimo pirmininkė Irena Degutienė penktadienio mitingą prie Seimo pavadino neapykantos kurstymu.

Nežinia ką darys Artūras Zuokas. Kad ir ką manytum apie jo korumpuotumą, jis yra gabus politikas, mokantis puikiai bendrauti su rinkėjais ir reklamuoti savo laimėjimus. Jo visuomeninis judėjimas TAIP galėtų suvilioti dalį Liberalų sąjūdžio ir liberalcentristų rinkėjų, apsunkinti joms įveikti penkių procentų barjerą, juolab kad šį savaitgalį regioniniai liberalų lyderiai pasisakė prieš koaliciją su liberalcentristais.

Viena yra aišku - pagrindinis taikinys rinkimų kampanijoje bus konservatoriai, opozicinės partijos nukreips savo sunkiąją artileriją į juos. Daugiau dėmesio bus skiriama tikrų ar menamų TS-LKD, kaip valdančiosios partijos, trūkumų kritikai, o ne savo partijos programos aiškinimui. Valdančioji partija neišvengiamai patenka į kitų partijų taikiklį. 2008 metais buvo pabrėžiamos socdemų nuodėmės, 2012-aisiais dėmesio centre bus konservatorių trūkumai.

Galima numatyti pagrindines rinkimų kampanijos temas - ūkio valdymas, energetika, ir tai, ką galima vadinti partijos reakcija į trūkumus ir blogybes.

Konservatoriai suvaldė biudžeto deficitą, ūkis atsigauna. Jei Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Sąjungos (ES) šalių finansų ministrai turėtų lemiamą žodį, TS-LKD ir Andrius Kubilius būtų perrinkti. Bet balsuos Lietuvos žmonės. Ir ne vienas savęs paklausęs, ar dabar gyvena geriau negu 2008-aisiais, neskubės pakelti rankos už konservatorius, net ir suprasdamas, jog jie paveldėjo ūkio krizę, o ne ją sukėlė. Kaip minėjau, renkasi naujos ūkio krizės debesys, verčiantys Vyriausybę elgtis santūriai, o tai gali jiems kainuoti balsų.

Jau tyčiojamasi iš siūlymo minimalią mėnesinę algą didinti tik 50 litų. Suma mažytė, bet dabartinėmis nežinios sąlygomis kitaip elgtis būtų neatsakinga ir rizikinga. Populistiniai valdžios sprendimai ir išlaidavimas per 2008-ųjų rinkimų kampaniją gerokai prisidėjo prie ūkio krizės. Ir ilgainiui reikėjo atimti, kas buvo taip "dosniai" atseikėta. Darbo partijos vadovo Viktoro Uspaskicho kalbos, kad reikėtų minimalę algą didinti iki 1,5 tūkst. litų, yra populistinė demagogija. Socdemai šneka santūriau. Partijos prezidiumo narys Rimantas Vaitkus aiškina, esą partija gali rinkėjams pažadėti šviesą tunelio gale, nors ta šviesa nebus "rožinė". Artėjant rinkimams, kritika tik paaštrės. Neaišku, kiek TS-LKD seksis apsiginti.

Kardai bus kryžiuojami dėl energetikos politikos. TS-LKD aiškins, kad ši Vyriausybė buvo pati pirmoji, kurie ėmėsi rimtų priemonių Lietuvos energetikos saugumui užtikrinti. Monopolinis "Leo LT" buvo išardytas, susitarta dėl naujos atominės jėgainės statybos (viliamasi, jog galutinis kontraktas su "Hitachi" bus pasirašytas kitų metų vasarą). Iš mirties taško išjudėjo elektros tiltų su Švedija ir Lenkija tiesimo darbai. Bus statomas suskystintų dujų terminalas, žengti rimti žingsniai siekiant pažaboti "Gazprom" monopolį. Laimėtas ES pritarimas daugeliui šių priemonių. ES tvirtėja nuostata, kad Europos Komisija (EK) turėtų įsikišti į sutarčių su trečiosiomis šalimis sudarymo procesą, jei ES valstybė, pavyzdžiui, Lietuva, to prašytų. Lietuva sulaukė pritarimo savo siūlymui, kad EK derėtųsi su Rusija ir Baltarusija dėl to, kaip bus valdomi Baltijos valstybių elektros energijos perdavimo tinklai, sistemos dažnius sinchronizavus su ES elektros energijos sistema.

TS-LKD didžiuojasi šiais laimėjimais, opozicija jais abejoja. Rolandas Paksas aiškina, kad Lietuva be reikalo pirmoji stojo į karą su "Gazprom", tad "šiandien už dujas mokame rekordinę kainą Bendrijoje", net 15 proc. daugiau nei estai ir latviai. Naujoji atominė esą gali neatsipirkti. Socialdemokratai, "darbiečiai" ir "tvarkiečiai" siūlo sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi galbūt neskaidrius ir grėsmę keliančius procesus energetikos sektoriuje. I.Degutienė pavadino opozicijos iniciatyvą niekine politine akcija. Čia tik polemikų pradžia.

Žiniasklaida vis labiau pranešinės apie valdžios suklupimus ir neskaidrumus. Dar neaprimus pasipiktinimui dėl dviejų pareigūnų gastrolių į Naująją Zelandiją, sužinota, kad keturi Vidaus reikalų ministerijos tarnautojai išvyko į Maltą mokytis anglų kalbos. Vyriausybė ir premjeras elgėsi taip, lyg tai būtų nereikšmingos smulkmenos. Nurodoma, esą jos reprezentacinės išlaidos yra kelis kartus mažesnės nei valdant socdemams, o kai kurios tolimos kelionės, pavyzdžiui, žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus į Kiniją, yra būtinos.

Viešieji ryšiai buvo ir tebėra Vyriausybės Achilo kulnas. Ji nenori ar nesugeba suprasti, kodėl žmonės pagrįstai piktinasi dėl šitokių veiksmų. Ir kartais sukuria įspūdį, jog ji abejinga smulkiai korupcijai, taigi ir savo skelbiamoms vertybėms. Ir pamiršta, kad netinkama reakcija į tokias "smulkmenas" dažnai labiau paveikia rinkėjus nei žinia apie ES paramą sinchronizuojant elektros dažnius.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"