TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Rokiruotė partinėje sistemoje: valstiečiai puola

2014 07 04 6:00

Jau aiškūs visi šiems metams numatyti ir Lietuvos partinei sistemai svarbūs elektorato pasirinkimai – prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose, referendume dėl žemės. 

Tai gera proga įvertinti tendencijas, kaip keičiasi šalies partijos ir jų tarpusavio santykiai. Tad norėčiau skirti dėmesio "Drąsos kelio" (DK) pasitraukimui ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) stiprėjimui.

Pradėkime nuo akivaizdžių faktų – DK eina Tautos prisikėlimo partijos keliu ir byra, palikdama prieš tradicines partijas ir politinę sistemą nukreiptos politinės retorikos nišą. Neringos Venckienės pabėgimas iš Lietuvos ir Valdo Vasiliausko dezertyravimas į „Tvarką ir teisingumą“ yra tik galutinės fazės simptomai. Staigus partijos išnykimas iš reitingų po 2012 metų Seimo rinkimų ir negebėjimas surinkti reikiamų parašų EP rinkimams empiriškai patvirtino: tai buvo blyksnio (angl. flash) tipo partija, užgesusi taip pat greitai, kaip ir įsižiebusi. Siaura DK politinė darbotvarkė (neteisybė ir kova prieš klanus, remiantis vienu skandalu) nebuvo pakankama tam, kad partija išsilaikytų ilgesnį laiką.

Liaudies išmintis sako, kad gera vieta ilgai tuščia nebūna. Atmetus DK, visos kitos parlamentinės partijos yra ilgai veikiančios ir gali būti traktuojamos kaip sistemos dalys. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad, remiantis apklausų duomenimis, demokratijos veikimu Lietuvoje patenkintas tik maždaug kas trečias pilietis, kitas trečdalis neturi tvirtos pozicijos, o dar trečdalis yra aiškiai nepatenkinti, prieš esamą politinį elitą, valstybės politinę santvarką nukreipta retorika yra paklausi. Tai gerai patvirtino faktas, kad surinkta 300 tūkst. parašų referendumui, kuriuo aiškiai reiškiamas nepasitikėjimas pagrindinių partijų nubrėžta Lietuvos kryptimi.

Dėl akivaizdžių priežasčių – nepalankaus laiko, nišinio klausimo akcento, esminių politinių veikėjų paramos trūkumo – referendumas patyrė nesėkmę. Tačiau jis leido į reikšmingų partijų klubą pagaliau prasibrauti LVŽS, kuri nuo 2008 metų buvo gyvybinga tik savivaldoje. Tačiau ir ten "valstiečiai" pamažu užleidžia pozicijas kitoms politinėms jėgoms. Šį poslinkį indikuoja tiek gerokai padidėjęs partijos matomumas viešojoje erdvėje, tiek sėkmė EP rinkimuose: įveiktas rinkimų slenkstis, iškovotas vienas mandatas.

Nors iš pirmo žvilgsnio DK ir LVŽS atrodo gana skirtingos, tačiau žvelgiant sistemiškai jų rokiruotė (LVŽS – į partinę sistemą, DK – į užmarštį) yra gana logiška. Visgi jas skiria ne tik politinio turinio akcentai (pedofilijos skandalas ir žemės nepardavimas užsieniečiams), bet ir ilgesnės perspektyvos potencialas. Skirtingai nei DK, LVŽS turi daugiau šansų išsilaikyti šioje „švelniojo antisistemiškumo“ nišoje. Tam egzistuoja kelios priežastys.

Pirma, LVŽS turi nors ir gana keistą, tačiau plačią politinę darbotvarkę, apimančią agrarinį nacionalizmą, skeptiškumą Europos Sąjungos integracijos atžvilgiu ir žaliosios politikos elementus. Skirtingai nei DK, pasilikęs prie Garliavos istorijos, LVŽS pirmenybę atiduoda principams, o ne įvykiams – ilgesnėje perspektyvoje tokia orientacija labiau pasiteisina. Juk įvykiai greitai pasimiršta, o principai numarinami sunkiau. Visoje Europoje, neišskiriant Lietuvos, didėja euroskepticizmas, tad LVŽS akcentuojamos idėjos turės paklausą ir ateityje.

Antra, per kelis dešimtmečius Ramūno Karbiauskio partija suformavo organizaciją, kuri įsitvirtino regioniniu lygmeniu. To trūkumas yra viena esminių priežasčių, lėmusių tiek Arūno Valinsko, tiek N. Venckienės partijų dezintegraciją. Pastaraisiais metais Lietuvos partijos suprato, kad norint išsilaikyti nepakanka skirti daug lėšų rinkimų kampanijai ir įvaizdžiui. Stiprią partiją nuo „vienų rinkimų hito“ skiria būtent struktūros suformavimas, ir LVŽS tai turi.

Pagaliau R. Karbauskiui nereikia ieškoti finansinės paramos iš šalies, jis turi galimybių mecenuoti tam tikrus kultūrinius reiškinius ir remti įvairias su partija susijusias iniciatyvas. Abejoju, ar šimtatūkstantinį tiražą turintys laikraštukai, rašę apie referendumo svarbą, dalyti miestuose prieš praėjusį savaitgalį, būtų gyvybingi be LVŽS lyderio resursų. Šiuo atžvilgiu LVŽS turi konkurencinį pranašumą ne tik prieš DK, bet ir savo trapiuosius bendražygius - Tautininkų sąjungą.

LVŽS išsilaikyti padės ir dabar egzistuojantys instituciniai politinių partijų finansavimo apribojimai – politine įtaka suinteresuotiems verslo subjektams dabar racionaliau ieškoti dialogo su įsitvirtinusiomis partijomis, o ne bandyti steigti naujas. Sekti Darbo partijos, kuri buvo sukurta Viktoro Upaskicho „investicijų“ pagrindu, pavyzdžiu šiuo metu būtų keblu. Tad nenuostabu, kad opozicija dabartiniam politiniam elitui tampa jau egzistuojanti partija. Juk jai nereikia išlaidauti kuriant ir plečiant organizaciją.

Kita vertus, esama ir subjektų, bandysiančių „įkąsti“ LVŽS bei iš jos paveržti antisisteminę nišą. Tikėtina, kad Tautininkų sąjunga supranta, jog iš bendradarbiavimo su "valstiečiais" šie daugiau laimi, todėl ateityje ji stengsis akcentuoti savo savarankiškumą. Lino Balsio vadovaujama Lietuvos žaliųjų partija turi potencialą stabdyti LVŽS skverbtį į miestus. Juk prie pastarųjų akcentuojamo agrarinio nacionalizmo žalioji ideologija sunkiai dera. Visgi atsižvelgiant į šių metų tendencijas, iš visų marginalų LVŽS šiuo metu yra stipriausias kandidatas į reikšmingos partijos statusą ir sėkmę 2016 metų Seimo rinkimuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"