TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Rolandui Paksui grįžtant

2012 04 10 6:00

Prezidentei Daliai Grybauskaitei nutarus pasirašyti Seimo rinkimų įstatymo pataisą, Rolandui Paksui kelias į Lietuvos Seimą jau atviras, nebent kerštingai nusiteikęs Konstitucinis Teismas (KT) mėgintų pakišti koją.

Įstatymo pataisa leidžia 2004 metais iš prezidento pareigų pašalintam R.Paksui šį rudenį dalyvauti Seimo rinkimuose. Seimo ir prezidentės nutarimai yra pasitikėjimo rinkėjais išraiška bei žingsnis politinės brandos, sakyčiau, ir teisingumo linkme. 

Vis dėlto lemiamą vaidmenį "reabilituojant" R.Paksą suvaidino ne Lietuvos teismai ar politikai, bet Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), pernai priėmęs nutarimą, kad Lietuvoje taikomas draudimas apkaltos proceso tvarka nušalintam prezidentui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas. Pirminė Lietuvos reakcija į EŽTT sprendimą buvo nevykusi.

Praėjus vos kelioms dienoms KT suskubo paskelbti pareiškimą, kad EŽTT priėmus sprendimą tarp Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių konvencijos atsirado nesuderinamumas, kurį galima pašalinti tik keičiant Konstituciją. Žinant, kaip sunku yra keisti Konstituciją, KT pareiškimą reikėjo laikyti netiesioginiu raginimu politikams vilkinti bylą arba pradėti sudėtingą Konstitucijos keitimo procesą, kad būtų galima apsaugoti KT neklystamumo regimybę.

Iš tiesų reikėjo keisti ne Konstituciją, bet ydingą ankstesnę KT nutartį, kuria buvo siekiama visiems laikams pašalinti R.Paksą iš politikos. Tačiau KT neturėjo nei drąsos, nei sąžiningumo atvirai atmesti savo pirmtako sukurtą "doktriną".

Politikai nereagavo geriau. Vyriausybės sudaryta darbo grupė pasiūlė dvi EŽTT sprendimo įgyvendinimo priemones. Pirma, leisti apkaltos tvarka iš pareigų pašalintam žmogui kandidatuoti į Seimą praėjus 10 metų nuo nušalinimo. Antra, drausti tokiam asmeniui būti renkamam į prezidentus ar eiti kai kurias kitas pareigas. Abu siūlymai buvo sunkiai suderinami su EŽTT nutarimo dvasia, nes būtų dirbtinai užkirtę kelią R.Pakso pastangoms tapti Seimo nariu. Ilgainiui sveikas protas laimėjo ir nutarta leisti jam kandidatuoti šįmet.

Verta prisiminti, kad R.Pakso apkaltą lydėjo plačiai paplitusi politinė isterija, kuri apsunkino pastangas ramiai nagrinėti bylą. Manau, kad praėjus dar 10-20 metų istorikai prieis išvadą, jog pirmenybė buvo skiriama pastangoms gelbėti Lietuvą nuo tikro ar menamo pavojaus teisingumo sąskaita.

Net R.Pakso kaltintojai Seime suprato, kad nebuvo tvirtų įrodymų apie prezidento aplinkos ryšius su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, jog teisiškai nieko nereiškė kaltinimai, kad jis "pažeidžiamas", nes "pažeidžiamumas" yra tik įtaigi metafora, o ne konkretų nusikaltimą nurodanti sąvoka.

Ilgainiui Rusijos saugumiečiai ir nusikaltėliai bei grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui dingo iš akiračio, o R.Paksas buvo kaltinamas neteisėtai suteikęs verslininkui Jurijui Borisovui Lietuvos pilietybę mainais už paramą per rinkimų kampaniją ir išdavęs valstybės paslaptį, perspėdamas J.Borisovą, kad jį stebi Lietuvos saugumas.

Vargu ar už tokius nusižengimus reikėtų pašalinti prezidentą, juolab kad R.Pakso pirmtakai prezidentai "išimties tvarka" suteikė pilietybę daugiau negu 500 kartų (kai kurių palaimintųjų, pavyzdžiui, Kauno "Žalgirio" tuometinio savininko Šabtajaus Kalmanovičiaus nuopelnai Lietuvai nebuvo ne kiek didesni negu J.Borisovo), bet jie dėl to nenukentėjo.

Seimo ir prezidentės veiksmai rodo sveikintiną pasitikėjimą rinkėjų sveiku protu. Demokratija turi suteikti žmonėms kuo didžiausią laisvę rinkti savo atstovus. Visi dirbtini apribojimai, varžantys šią svarbią teisę, atima tą sprendimo galią, kuri yra sudėtinė demokratijos dalis. Ši teisė ribojama ne tik tada, kai žmonėms išvis neleidžiama balsuoti, bet ir tada, kai neleidžiama balsuoti už tą žmogų, kuris vienų laikomas tinkamiausiu kandidatu. Santykinis R.Pakso partijos populiarumas rodo, kad dar nemažai žmonių mano, jog jis labiausiai gins jų interesus.

Nesu R.Pakso gerbėjas, nelinkiu jam politinės sėkmės. Manau, kad jo rinkėjai klysta tikėdamiesi, jog šis politikas tinkamiausiai atstovaus jų interesams. Bet tuo jie patys turi įsitikinti. Nevalia kitiems politikams paternalistiniais ar kitais sumetimais riboti piliečių rinkimo laisvės.

Geriausiame iš visų pasaulių R.Pakso ir Viktoro Uspaskicho personalinės partijos sulauktų Artūro Paulausko Naujosios sąjungos likimo 2008 metais, taigi neįveiktų 5 proc. barjero ir būtų priverstos pasitraukti iš politinio gyvenimo. Versle galima sukurti savo personalinę bendrovę ar verslą, bet politinės partijos turi būti grindžiamos politiniais principais, o ne priklausyti vien nuo vado valios. Kuo greičiau rinkėjai nusigręš nuo šių dirbtinių kūrinių, tuo Lietuvai bus geriau. Bet šįmet šie lūkesčiai neišsipildys.

Abi partijos peržengs 5 proc. barjerą, turbūt pateks į naująją valdančiąją koaliciją. Dėl to nereikėtų pernelyg sielotis. Pernai metų savivaldybių rinkimų rezultatai parodė, jog žmonės neskubės palaikyti "Piloto", kad jo laikai jau praėjo. Naujausi valdžios nutarimai užtikrins, kad lemiamą žodį dėl jo politinio likimo tars rinkėjai, o ne jo politiniai oponentai pasikliaudami dirbtiniais suvaržymais.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"