TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ruoškimės krizėms, bet ne pasaulio pabaigai

2009 07 16 0:00

Dabar jau aiškiai matyti, kad Lietuvoje dvasinė, finansinė ir ekonominė krizės dar tik įsibėgėja ir kad joms nebuvo tinkamai pasiruošta. Dėl to didžiausia atsakomybė tenka tradicinėms partijoms, pakaitomis valdžiusioms ir dabar valdančioms valstybę.

Kada viskas klostėsi gerai, socialdemokratai išlaidavo ir neparodė strateginio mąstymo žvelgdami į ateitį. Juos pakeitusi politologiniais terminais sunkiai apibrėžiama valdančiosios koalicijos politikų rinktinė ėmėsi drastiškos, nepamatuotos, prieštaraujančios rinkos ekonomikai ir teisinės valstybės principams mokesčių reformos, žlugdančios verslą, neadekvačiai mažinančios vartojimą ir, čia jau pasekmė, gausinančios bedarbių gretas.

Kvazinomenklatūrinė biurokratija

Viešojo administravimo požiūriu į valstybę galima žvelgti kaip į mega organizaciją, kuri turi savo organizacinę elgseną, vertybes ir kultūrą.

Per keletą naktų priimti liūdnai pagarsėję mokesčių įstatymų pakeitimai rodo, kad priimdama sprendimus dabartinė Vyriausybė liko ištikima kvazinomenklatūrinės biurokratijos veikimo principams ir vertybėms.

Prieš priimant šiuos įstatymų pakeitimus buvo sukelta panika, plėšomi marškinėliai ant krūtinės šaukiant, kad reikia "gelbėti Lietuvą", buvo nurodomi kaltininkai ir po to "ryžtingai" pakeliamos valdančiosios koalicijos atstovų rankos Seime. Dabar, praėjus daugiau nei pusei metų, jau matyti tų sprendimų pasekmės. Kokie nors anglai, prancūzai ar vokiečiai taip elgtis valdžiai su savimi tikrai neleistų. Bet Lietuvoje taip daryti galima. Tas prakeiktas nuolankumas, kaip rašė vienas mūsų klasikas. Tiesa, neseniai Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovė Catriona Purfield, įvertinusi Lietuvos valdžios priimamus sprendimus, paplojo katučių. Ir tai suprantama, nes šių sprendimų sukeltų socialinių pasekmių TVF atstovams nereikės spręsti.

Be abejo, Vyriausybės veiklos pradžia sutapo su prasidėjusia finansine krize ir buvo būtina pagaliau nustatyti taupymo režimą. Tačiau jau tada reikėjo atskirti du dalykus: išpūsto biudžeto pagrįstą mažinimą ir jautrių darbo rinkai bei mokesčių surinkimui svarbių mokestinių įstatymų keitimą. Vakarų šalyse buvo elgiamasi priešingai - mokesčiai ne didinami, o kai kada net mažinami. Šimtametės rinkos ekonomikos patirtį ir tradicijas turinčių kraštų politikai ir Vyriausybės seniai supranta, kad yra du pamatiniai šiuolaikinės valstybės dalykai: vienas - dėti visas pastangas, kad nemažėtų darbo vietų, kitas - mokėti darbuotojams tokį atlyginimą, kuris garantuotų normalų jų pačių ir jų šeimų gyvenimo lygį, kaip parašyta Europos socialinėje chartijoje, kurią, beje, ratifikavo ir Lietuvos parlamentas.

Politinės ir vykdomosios valdžių elitas net šiais sunkiais laikais demonstruoja nomenklatūrinės elgsenos pavyzdžius savo asmeninėms reikmėms naudodamas prezentacijai skiriamus biudžeto pinigus. Sunku patikėti, tačiau net teismai išteisina policijos sulaikytus neblaivius automobilį vairavusius politinio elito atstovus.

Be to, biurokratija demonstruoja, kad yra nenugalima. Net politiniai sprendimai ją mažinti atsimuša į ją lyg žirniai į sieną.

Kvazinomenklatūrinės biurokratijos, kuri pasikeisdama būna tai kairio, tai dešinio atspalvio, vienas iš dominuojančių bruožų yra tai, kad įstatymai yra išbandomi (kaip jie veiks) tiesiog "ant žmonių". Tai yra cinizmo, arogancijos ir nemokšiškumo viršūnė. Vienas pastarųjų tokių pavyzdžių yra neseniai priimtas aukštąjį mokslą reformuojantis įstatymas, kurio poveikio pirmieji rezultatai pasirodys rudenį. Yra didelė tikimybė, kad ir gerai besimokantys studentai turės mokėti už mokslą ir todėl Lietuvą paliks dar viena jaunų žmonių banga.

Visi šie faktai rodo, kad devynioliktais nepriklausomos Lietuvos savarankiško valstybės valdymo metais vis dar nepavyksta išsivaduoti iš nomenklatūrinės biurokratijos veiklos metodų ir standartų.

Vamzdinis mąstymas

Klausantis viešoje erdvėje įvairių nuomonių, kaip reikėtų vertinti situaciją valstybėje ir spręsti krizės keliamas problemas, galima pastebėti, kad dominuoja vamzdinis mąstymas. Vamzdinį mąstymą galima apibūdinti kaip mąstymo būdą, kai žmonių ir valstybės problemos matomos tik savo politinių nuostatų, ambicijų ar kitokių korporacinių interesų lauke.

Taip ir atsiranda buhalterinis požiūris į valstybės biudžeto balansavimą. Yra dar ir kitokių vamzdinio mąstymo subjektų. Tai ir oligarchinėms grupėms atstovaujančių laisvosios rinkos ekspertų požiūris, ideologizuotų politologų, politizuotų teisininkų, bankų ekspertų ir kitokių "nepriklausomų" ekspertų vertinimai.

Tačiau žmonių gyvenimą ir jų savijautą šiuolaikinėje visuomenėje lemia ne išgryninti finansiniai ar ekonominiai rodikliai, o susipynę ekonominiai, finansiniai, psichologiniai ir kitokie veiksniai. Todėl ir reikalingi dabartiniu metu viešajame administravime specialistai ir institucijos, gebančios matyti ir analizuoti visą sociumo panoramą, o ne tik tai, ką naudinga matyti pro savo interesų vamzdžio diametrą.

Jau aiškiai matyti, kad sudėtingomis dabartinėmis sąlygomis Lietuvai reikalingi valstybės strategai, lyderiai, turintys platų akiratį ir administracinius gebėjimus analizuoti kaip, kokia seka ir sparta gali keistis žmonių gyvenimo kokybė pajudinus finansinius, ekonominius ar kitokius svertus. Vakarų šalyse jau senai yra susiformavęs viešojo sektoriaus administravimo, vadybos specialistų profesionalų tarpsluoksnis, kuris ir geba tą daryti, o politikai supranta, kad reikia atsižvelgti į jų nuomonę priimant politinius sprendimus. Tik taip galima išlaikyti dinamišką sąveikos balansą tarp įvairių, kartais net priešingų interesų realizuojant viešąjį interesą. Žinomas pasaulinio garso vadybininkas Fredmundas Malikas teigia, kad nėra skurdžių ir turtingų valstybių, o tik blogai ir gerai valdomos valstybės. Beje, tarpukario Lietuvoje buvo puikių, net pasaulinio garso vadybininkų, tokių kaip Vytautas Graičiūnas, Pranas Lesauskis, Gediminas Galvanauskas ir kiti. Jie buvo ne tik mokslininkai, bet ir praktikai, prisidėję prie tuometės valstybės kūrimo. Ir neatsitiktinai Lietuva gana greitai atitiko to meto pažangių Europos valstybių valdymo modelį.

Neturint arba nenorint ieškoti šiuolaikinių valstybinio mąsto strategų, vadybininkų, juos kaip mat pakeičia politiniai švonderiai ir šarikovai, kurie su kietakaktišku užsispyrimu, bet kokia kaina sieks savo mistifikuotų tikslų.

Sisteminis valstybės valdymo pertvarkymas

Ieškant priežasčių, kodėl Lietuvoje į Europos Parlamento (EP) rinkimus atėjo rekordiškai mažas rinkėjų skaičius, galima teigti, kad pagrindinė priežastis slypi žodyje "nusibodo". Politikai yra gerai įvaldę demagogijos ir veidmainiavimo meną. "Kalbančios galvos" gali valandų valandas kalbėtis pačios su savimi, pilstyti iš tuščio į kiaurą, kaltinti viena kitą ir šlovinti savo pasiekimus. Krizės sąlygomis stinga aiškiai suformuluotų nacionalinio mąsto siekių, tikslų, kurie įkvėptų visuomenę ir sukeltų jos pasitikėjimą savo ir valdžios jėgomis veikti.

Visi supranta, kad reikia naujų idėjų ir naujo požiūrio į valstybės valdymą. Sistemiškai žvelgiant galima pasiūlyti pribrendusius pokyčius, nes įvairios sociologinės apklausos rodo, kad gyventojai vienodai blogai vertina visas valstybinės valdžios šakas.

Pirma. Praėjusį sekmadienį pradėjusi eiti pareigas prezidentė turi išdrįsti pasinaudoti Konstitucijos jai suteiktomis didelėmis teisinėmis ir vadybinėmis galiomis sprendžiant valstybės vidaus reikalus. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių visi buvę prezidentai tomis galiomis deramai nepasinaudojo. Prezidentas yra valstybės vadovas ir juo jis iš tikrųjų turi būti.

Antra. Seimo narių skaičių sumažinti iki 99 (dėl skaičiaus galima diskutuoti). Įstatymai byra lyg miltai tarp girnų, tačiau jų kokybė yra bloga. Reikia įkurti struktūrą, kuri vykdytų funkcijas panašias į tas, kurias vykdė Valstybės Taryba tarpukario Lietuvoje. Žymus to meto teisininkas Mykolas Romeris rašė: "Valstybės Tarybos reikalingumas suprantamas be ilgesnių aiškinimų. Tik specialistai juristai, finansininkai ir ekonomistai, t. y. visapusiškai teoriškai išlavinti ir gyvenime prityrę žmonės tegali geriau už kitus išmanyti įstatymų dalykus." Šiuolaikiniais terminais kalbant, įstatymų kūrėjai turi gerai suvokti įstatymų kūrimo ir jų taikymo ekonominį, socialinį ir psichologinį kontekstą.

Trečia. Ministerijų skaičių sumažinti iki 8-9. Reikia pagaliau iš esmės pertvarkyti iki šiol vis dar egzistuojančią kvazinomenklatūrinę, biurokratinę vykdomąją valdžią. Valstybės valdyme galima taikyti Europoje ir pasaulyje pasitvirtinusius naujosios viešosios vadybos ir kitus viešojo administravimo modelius. Tenka tik stebėtis, kad tokioje nedidelėje valstybėje kaip Lietuva vis dar nesutvarkytas efektyvus valstybės valdymas. Nesurašytas ir neapskaičiuotas net valstybės turtas.

Sako, kad dabartinę krizę sukėlė finansiniai burbulai. Bet žymiai didesnė žala yra daroma ir pasekmės būna baisesnės, kai pučiami informaciniai burbulai. Jie kelia žmonių nepasitikėjimą vienų kitais, nihilizmą ir neviltį. Iki šiol nėra realizuojama žmonių teisė žinoti, kodėl Lietuvoje yra tokia didelė korupcija, kodėl už šilumą mokame brangiausiai Europoje, kodėl pirmaujame pagal savižudybių skaičių Europoje, kodėl mūsų vaikai yra vieni nelaimingiausių ir agresyviausių Europoje? Tų "kodėl" yra daug, tačiau nėra objektyvios, patikimos ir bešališkos informacijos, kodėl šios problemos nesprendžiamos taip, kaip jas derėtų spręsti. O už šių problemų sprendimą didelė atsakomybė tenka vykdomajai valdžiai.

Ketvirta. Atlikti visos teisinės sistemos reformą, apie kurią (gal tik išskyrus teismų) beveik iš viso nekalbama. Turime gana tankų, įvairiausiais pavadinimais pavadintų teisėsaugos institucijų tinklą. Tačiau jų veikla yra neefektyvi. Ekspertų skaičiavimais, Lietuvoje kyšiams kasmet išleidžiama apie 1,5 mlrd. litų. Pasaulio patirtis rodo, kad su korupcija aktyviai kovojančios valstybės savo nacionalines pajamas gali padidinti iki keturių kartų. Šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje gali sudaryti apie 20 proc. (?) bendrojo vidaus produkto (duomenys teikti, kai BVP augo). Premjeras Andrius Kubilius, norėdamas pateisinti mokesčių didinimą ir atlyginimų mažinimą, mėgsta retoriškai klausti: "Pasakykite, iš kur galima paimti pinigų norint subalansuoti biudžetą?" Korupcija ir šešėlinė ekonomika - štai kur yra potencialus fantastiškas rezervas papildyti valstybės biudžetą taip trūkstamais milijardais, nedidinant mokesčių. Dabar elgiamasi priešingai - mokesčiai didinami, todėl korupcija ir šešėlinė ekonomika didės.

Lengviausia, aišku, biudžeto problemas spręsti didinant sąžiningai mokesčius mokančiųjų sąskaita. Esminė problema yra ta, kad politikai iki šiol nenori realiai kovoti su korupcija ir kitokiais vadinamųjų baltųjų apykaklių daromais nusikaltimais. Ir tai suprantama, nes politinės partijos ir jų rinkiminės kompanijos yra "dotuojamos" iš šešėlinių pinigų. Ką tik kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ne kartą yra "pareiškęs apgailestavimą" dėl nomenklatūrinio-oligarchinio valdymo apraiškų Lietuvoje. Tačiau kas iš to - vežimas stovi vietoje.

Užsienio kraštuose teisinės sistemos reformoms pastaraisiais dešimtmečiais buvo skiriamas didelis dėmesys. Yra aprašyta daug puikių pavyzdžių ir sukurta metodikų, kaip tą daryti. Tiems, kas nori iš tikrųjų pradėti teisinės sistemos reformą, tereikia išsiversti tą medžiagą į lietuvių kalbą.

Penkta. Visi pripažįsta, kad reikia kurti pilietinę visuomenę ir socialinę partnerystę. Tam dabar yra palankus metas. Liberalizuojant Darbo kodeksą reikia liberalizuoti ir Susirinkimų įstatymą, suteikiant didesnes galimybes profsąjungoms ar kitokioms socialinių grupių žmonėms organizuoti susirinkimus, mitingus, piketus, demonstracijas ar eitynes - ir tokiu būdu pareikšti savo nuomonę. Tai reikalinga ne tik žmonėms, bet ir valdžiai, kuriai padeda greičiau susigaudyti, ar priimami sprendimai yra adekvatūs žmonių poreikiams ir lūkesčiams. Demokratiškose, rinkos ekonomikos šalyse tai yra veiksmingas, seniai išbandytas valdžios ir gyventojų bendravimo būdas.

Šešta. Įkurti Nacionalinį strategijų ir reformų centrą (pavadinimas sąlyginis). Ten turėtų dirbti (15-20) aukščiausio lygio profesionalai: vadybininkai, finansų, ekonomikos ir kitų sričių specialistai, kurie objektyviai analizuotų realią situaciją krašte ir teiktų nešališką informaciją apie įvairias reformas ir jų rezultatus. Dabar galime stebėti informacinius burbulus, kuriuos pučia interesų grupės. Tokie "proto centrai" (thinkers tanks) egzistuoja JAV, dabar kuriami ES šalyse, net Kinijoje. Šie "proto centrai" padeda greičiau surasti idėjas ir gerus sprendimus kaip Vyriausybei efektyviau bendradarbiauti su verslo struktūromis ar kitokiomis interesų grupėmis.

Šiam centrui Lietuvoje galėtų vadovauti "ministras be portfelio", kuris būtų ir karjeros valstybės tarnautojas. Užtenka teatralizuotų Saulėtekio ir Saulėlydžio komisijų akcijų. Pertvarkant valstybės valdymo modelį reikalingi nešališki, nepolitizuoti viešojo administravimo profesionalai.

Kaip rodo pasaulinė patirtis, krizės sąlygomis yra stiprinamas valstybinis sektorius, koncentruojamas intelektinis kapitalas, nes tai yra garantas, kad bus surasti geriausi sprendimai ginant viešąjį interesą. De facto politizuotame Lietuvos viešajame administravime intelektinis potencialas yra mažai vertinamas. Visi šaukia "trūksta pinigų", bet niekas nesako "trūksta žinių, intelekto, profesionalumo ir sąžiningumo".

Septinta. Įkurti nacionalinį Lietuvos banką "rizikos banko" (venture bank) pavyzdžiu. Tokie bankai gana sėkmingai veikia įvairiose šalyse siekdami susieti finansinius resursus ir vadybinius gebėjimus, kaip galima greičiau idėjas paversti produktais. Lietuvos geopolitinė padėtis ir intelektinis potencialas (turime pasaulinio garso biotechnologijos, lazerinių technologijų ir kitų sričių specialistų), resursai (turime aukštos kokybės gėlo vandens), esame jūrinė valstybė, leidžia kurti naujus produktus. Suomių "Nokia" prieš kelis dešimtmečius pradėjo nuo kaliošų gamybos.

Aštunta. Sujungti "nutekėjusius protus" iš Lietuvos į virtualų informacinėmis technologijomis komunikuojantį ekspertų tinklą. Šie žmonės, ilgai gyvenantys užsienyje ir pasiekę rezultatų įvairiose srityse, gali būti labai naudingi sprendžiant dabartines Lietuvos problemas. Reikia tikėtis, kad iš patriotinių paskatų ar kitais sumetimais jie sutiktų būti konsultantai.

Lietuvoje prirašyta šimtai įvairiausių strategijų ir programų, patvirtinta Vyriausybės antikrizinė programa, be to, šimtai milijonų litų išleista valstybės įvaizdžiui kurti. Tačiau vieną kartą reikia išdrįsti pamatyti tikrą vaizdą ir realiai esančias problemas, po to suformuluoti konkrečius nacionalinio mąsto tikslus, kurie būtų aiškūs, suprantami ir pamatuojami. Atliekant tokios apimties esminius valdžios struktūrinius ir institucinius pertvarkymus būtų galima taupyti pinigus realiai susiveržiant diržus ne tik mokesčių mokėtojams, bet ir politinei, vykdomajai valdžiai ir teisinei sistemai. Į šią veiklą turi įsijungti visi, kam rūpi šalies ir jų pačių likimas. Valdžiai reikia padėti susigaudyti savo strateginiuose tiksluose, todėl tai galėtų būti nacionalinis judėjimas, o šie tikslai galėtų tapti atskaitos taškais vertinant valdžios nuveiktus darbus ir pasiekimus ateityje.

Lietuvoje krizės sąlygomis susidaro unikali situacija. Išrinktas naujas Seimas, prezidentė ir EP nariai. Sunku tikėtis, kad prezidentė ir Seimas galėtų iš esmės artimiausiais metais pagerinti žmonių gyvenimą. Tačiau jie per savo kadenciją gali iš esmės reformuoti valstybės valdymą: pertvarkyti kvazinomenklatūrinę biurokratiją, išardyti oligarchinius klanus ir kartelinius susitarimus, padaryti lūžį kovoje su korupcija. Ir štai tada naujo teisinio reguliavimo ir viešojo administravimo sistemoje kiekvienas turės lygias galimybes tapti tuo, kuo jis nori ir vertas tapti.

Pasaulis, o kartu ir Lietuva įžengė į permanentinių krizių, iššūkių ir kitokių neapibrėžtumų laikotarpį. Tačiau tai nereiškia, kad artėja pasaulio pabaiga. Reikėjo ir dabar reikia intensyviai ruoštis permainoms, nes priešingu atveju tapsime zona tarp Rytų ir Vakarų, kur gera gyventi bus tik nedidelei grupelei žmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"