TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Rusija - manipuliatorių rojus

2015 01 28 6:00

Viena yra klausytis apie tai, kad 80 ar 85 proc. rusų palaiko prezidentą Vladimirą Putiną ir jo agresyvią politiką, o visai kas kita – savo akimis pamatyti, jog tuos įspūdingus skaičius užaugino ne tik sąvartynų liumpenai, bet ir pažįstami ar net draugai, su kuriais kartu sveikinome Michailo Gorbačiovo „perestroiką“, Boriso Jelcino ir Jegoro Gaidaro, kurie pritarė Baltijos šalių laisvės siekiams ir su kuriais protestavau prieš karą Čečėnijoje, vadovaujamo ministrų kabineto vykdomas demokratines reformas.

Kaip, kokiu būdu kai kurie (ačiū Dievui, dar ne visi) mano bičiuliai, inteligentai, tarp kurių yra rašytojų (tegu ir ne pirmo dešimtuko), mokslininkų, mokslo ir švietimo administratorių, prarado rusų inteligentijai būdingą kritišką mąstymą, nepasitikėjimą valdžia ir kaip naujausią Apreiškimą priima viską, ką skleidžia valdžios kontroliuojama žiniasklaida, išgujusi sąžiningus reporterius ir objektyvius analitikus? Kadangi jie vis dėlto neprarado rusams būdingo draugiškumo, kalbėdamiesi su manimi neplūdo Lietuvos ar lietuvių, neatsisakė bendrauti. Priešingai – ir tai pirmomis dienomis tiesiog atimdavo žadą – karščiausiai, vos ne su ašaromis akyse įtikinėjo mane nesiginčyti, palaukti dar keletą dienų ar savaičių, kai V. Putino „tiesa“ patikės Vakarai, kai Europos Sąjungos lyderiams „atsivers akys“ ir šie atšauks visas sankcijas.

Atvykau į Sankt Peterburgą iškart po staigaus Rusijos rublio nuvertėjimo, kai už vieną eurą jau siūlė šimtą ar net daugiau rublių. Todėl nenustebau, kad taksistas mane pasitiko optimistišku anekdotu: „Jei ilgai žiūrėsi į šimto rublių kupiūrą, ji gali pavirsti vieno euro banknotu.“ Bet kai tuo anekdotu ėmiau dalytis su peterburgiečiais, juokėsi anaiptol ne visi. Pamažu suvokiau, kad nesijuokia tie, kuriuos dar išlikę demokratinio sukirpimo inteligentai vadina „krymnašistais“ (pagal nacionalistinį lozungą „Krym – naš“, „Krymas – mūsų“ - aut.).

Po kelių dienų Centriniam Rusijos bankui pavyko kilstelėti rublio vertę ir kokią savaitę jis džiugino patriotus trapiu stabilumu. Rusijos TV kanalai skelbė, kad į pagalbą rubliui jau skuba Kinijos juanis ir rusų valiuta tuoj tuoj pakils į buvusias aukštumas.

Deja, rublis vėl suklupo, o jo vertė ėmė artėti prie apdainuotos anekdote. Valdžia esą jau liepė gaminti naujas iškabas prie valiutų keityklų, kad vertę nurodančioje eilutėje tilptų nebe dviženkliai, bet triženkliai skaičiai. Ir nors net pats prezidentas pareiškė, jog dėl rublio nuvertėjimo kalti ne Vakarai, o negrabūs rusų oligarchų veiksmai, V. Putiną garbinanti tauta tebemojuoja kumščiais Vakarų link.

Kai mėginau nukreipti kalbą į prezidento milijardus, buvo atsakyta, kad tai doras, sąžiningas, tautai atsidavęs žmogus, žodžiu, V. Putinas – „ geriausia, kas nutiko Rusijai po Petro I“.

Pamėginus cituoti V. Putiną ir jo politiką kritikuojančius garsiausius Rusijos menininkus, muzikus, aktorius, mokslininkus (tarp jų – Olegą Basilašvilį, Michailą Jefremovą, Andrejų Makarevičių, akademiką Viačeslavą Ivanovą ir kt.), gerbiami žmonės būdavo išvadinami arba kvailiais, arba nieko nesuvokiančiais girtuokliais, arba dėl solidaus amžiaus nebesusigaudančiais Rusijos gyvenime...

Taigi, kodėl ne tik „agresyviai paklusni“ Rusijos visuomenės dauguma, bet ir vakarykščiai valdžios kritikai taip aklai pasitiki V. Putinu?

Yra toks žmonių, jų grupių valdymo būdas – manipuliacija masių sąmone. Manipuliacija - pagrindinis įvairių psichologinių operacijų ir (dez)informacinių karų elementas, ji leidžia sukurti tam tikrą iliuziją bei sąlygas masių elgesiui kontroliuoti. Visa tai ir matome dabartinėje Rusijoje.

Kita vertus, lengva apgauti, manipuliuoti tik tuo, kuris nori būti apgautas ...

Rusijos visuomenėje, kuri, tirpstant jos kultūriniam sluoksniui, vis labiau tampa lengvai manipuliuojama mase, jau daug metų kaupėsi susierzinimas. Žmones piktino daug kas, pavyzdžiui, skirtumas tarp realybės ir to propagandinio „rojaus“, kuriame galbūt gyveno partinė komunistinė grietinėlė, bet ne masės. Ir tam susierzinimui į paviršių padėjo išsiveržti agresyvi nacionalistinė, „našistinė“ propaganda.

V. Putino komandai pavyko subrandinti „didžios, kilnios, tačiau priešų ir pavyduolių apsuptos tautos“ savimonę, pagardintą išskirtine „rusų pasaulio“ misija, ir suformuluoti nacionalinę, daugumą suvienijusią idėją: „Krym - naš.“ Tačiau, kaip pažymi kai kurie analitikai, dauguma pokyčių rusų sąmonėje vyksta ne kokiomis nors ypatingomis valdžios pastangomis, bet tarsi savaime, iš pačių masių gelmių.

Tos rusų sąmonės permainos – bolševikų revoliucijos pasekmė. Dėl to smarkiai praretėjo ir/ar išsigimė kultūringasis visuomenės sluoksnis. Oksfordo universiteto mokslo darbuotojas Vladimiras Pastuchovas šį procesą palygino su kaulų osteoporoze, kai iš jų išplaunamas kalcis. Sistema iš išorės lieka lyg ir tokia pati, tačiau viduje visur žiojėja tuštumos. Liūdniausia, pasak V. Pastuchovo, kad iš kažin kokių nematomų politinių plyšių išlenda ir Rusijos politines struktūras užpildo neišprusėliai, „nemokšos, nieko neišmanantys apie istoriją ir kultūrą tos civilizacijos, kurios vertybes skelbiasi ginantys“. Užtat jie puikiai išmano manipuliavimo meną ir propagandinio poveikio būdus.

Kremlius, provokuodamas rusų tautą kovoti dėl „rusų pasaulio“, stumia ją į kovą (kol kas ideologinę) prieš visą Vakarų pasaulį ir jo vertybes, nes siekia vieno – užvaldyti Ukrainą, be kurios Rusijos imperijos istorija netenka pačių romantiškiausių pirmųjų dirbtinai sulipdytos istorijos puslapių: rytų slavus vienijančios valstybės sukūrimo ir krikšto.

Deja, naujoji Kremliaus politika, kurią suformavo susirėmimas (ar šaltasis karas) su Vakarais dėl įtakos Ukrainai, gali sukelti naują grėsmę pačiai Rusijai, nes Kremlius, sąmoningai ar ne, įjungė Rusijos visuomenės „decivilizacijos“ mechanizmą. O jis gali tapti nebevaldomas, jei nebus laiku sustabdytas.

Bet neatrodo, kad V. Putinui ir jo žmonėms labai rūpėtų visuomenės kultūra. Jiems parankesnė ta masė, kuria lengva manipuliuoti.

Beje, visi čia pateikiami apmąstymai apie tai, kodėl V. Putino komandai pavyko susukti smegenis tokiai didelei visuomenės daliai, turi dar vieną tikslą: palyginti situaciją Rusijoje su apverktina kultūros padėtimi Lietuvoje. Gal rasime atsakymą, kodėl jau daug metų Lietuvos kultūros politika atiduodama į negrabias, toli nuo kultūros esančių žmonių rankas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"