TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Rusija: televizorius laimi prieš šaldytuvą

2015 11 13 6:00

Yra karinis konfliktas Ukrainoje, yra karinis konfliktas Sirijoje. Bet yra ir dar vienas karinis konfliktas Ukrainoje, ir dar vienas karinis konfliktas Sirijoje. Tai konfliktai, kuriuos kuria Rusijos valstybinės televizijos. Ta antrąja konfliktų versija, be jokių abejonių, didžiuodamiesi Rusijos „neįveikiama galia“, „Vladimiro Putino misija gelbėti pasaulį“, tiki beveik 143 mln. gyventojų. Išskyrus nedidelę dalį tų, kurie mąsto kitaip, kalba kitaip.

Norint suprasti, kas vyksta Rusijos informacinėje erdvėje, svarbu suvokti ir valstybės politinio režimo ypatumus. Dažnai jis priskiriamas hibridinių režimų konkurencinio autoritarizmo tipui. Tokie režimai pasižymi tuo, jog turi daugiapartinę sistemą ir reguliarius rinkimus. Tačiau dažnai tai tik vitrininės demokratiškos dekoracijos, už kurių slypi konkurencijos rinkimuose nebuvimas ir vienos valdančiosios partijos dominavimas. Tačiau Rusija vis labiau gravituoja į visišką autoritarizmą. Dabartinis režimas palaikomas propaganda, nerašytu valdžios ir visuomenės susitarimu „mes jums – augančią socioekonominę gerovę, jūs mums – visišką lojalumą“ bei susidorojimu su režimo kritikais.

Efektyvios propagandos rezultatas – visuomenė, kur beveik nėra kritinio mąstymo ir kuria lengva manipuliuoti. To, kad nėra kritinio mąstymo, įrodymų toli ieškoti nereikia – V. Putino reitingai jau siekia beveik 90 proc. (pagal Rusijos analitinio centro „Levada-Centr“ apklausas). Kai nelieka kritinio mąstymo, lengva kurti alternatyvias karų versijas, mitus. Viskas yra tikra ir realu tiek, kiek tai realu televizoriuje.

Taigi, kaip veikia tas rusiškasis televizorius? Propaganda nuolat skleidžiama informacinėse laidose. Žurnalistai lieja devintą prakaitą pasakodami apie „nepamatuojamą Rusijos galią“, jos „dvasingumą“, kurio „sugedę Vakarai“ nesupranta, ir, žinoma, apie „didžiausią pasaulio blogį – JAV“. Žinių laidose, ignoruojant svarbias vidaus politikos, ekonomikos problemas, neretai 50–60 proc. laiko skiriama kariniams konfliktams, pateikiant juos labai vaizdingai ir įtaigiai, kad nekiltų abejonių ar minčių pasižiūrėti alternatyvius informacijos šaltinius. Apklausos rodo, jog televizijoje pateikiama informacija visiškai arba didžiąja dalimi pasitiki 59 proc. žiūrovų.

Kaip efektyviai veikia propaganda siekiant pritarimo veiksmams Sirijoje, galima matyti stebint gyventojų požiūrio į Rusijos dalyvavimą konflikte dinamiką. Rugsėjį apklausos rodė, jog Rusijos tiesioginiam kariniam dalyvavimui Sirijoje pritaria tik 18 proc. respondentų, o dabar pritariančiųjų yra daugiau kaip 50 procentų. Įdomu ir tai, jog net 48 proc. apklaustųjų tiki, kad bombarduojama „Islamo valstybė“, ir tik 13 proc. mano, jog smūgiai skirti Sirijos opozicijai. Logiška, rusiškasis televizorius kalba apie kovą su teroristais, nedetalizuodamas su kokiais, o žemėlapiuose, kurie rodomi per informacines laidas, „Islamo valstybės“ ir Sirijos opozicijos teritorijos dažniausiai tiesiog nežymimos. Įtikinėjimas apie atakų „chirurginį tikslumą“ (kartu paminint „beviltiškus“ JAV smūgius) taip pat rezultatyvus – 70 proc. respondentų tiki, jog smūgiai efektyvūs. Auditorija, nemąstanti kritiškai, žinoma, efektyvumo įrodymų nereikalauja.

Propaganda sėkmingai veikia ją pateikiant ir netiesiogiai. Pavyzdžiui, itin gausu karinės tematikos filmų. Rusijos kultūros ministro įsakymu 2015 metais patvirtintos prioritetinės kino filmų temos, tarp kurių – „Krymas ir Ukraina tūkstantmetėje Rusijos valstybės istorijoje“, „Karinė Rusijos šlovė: pergalės ir nugalėtojai“, „Paminėtinos datos: 1917 metų įvykių 100-osios metinės ir 1991 metų rugpjūčio pučas“. Netiesioginė propaganda naudojama daugelyje gyvenimo sričių. „Nekaltose“ pramoginėse laidose propagandinių klišinių frazių galima išgirsti nuolat.

Tačiau šaldytuvas po truputį tuštėja. Šalies ekonomika traukiasi. Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP), Pasaulio banko duomenimis, pernai nusileido Italijos, Prancūzijos rodikliams. Šiemet Rusijos situacija dar blogės. Prognozuojama, jog BVP trauksis 3,9–4,4 proc., infliacija sieks 12–13 proc., o realus darbo užmokestis mažės apie 10 procentų. Naftos kainos jau kurį laiką yra itin žemos. Vartojimas taip pat po truputį traukiasi, o taip garsiai apdainuotos savos produkcijos gamybos ir vartojimo augimas nefiksuojamas.

Tokios tendencijos ateityje gali kelti problemų minėtam susitarimui „mes jums – socioekonominę gerovę, jūs mums – visišką lojalumą“. Bet taip gali nutikti tik esant ilgalaikiam ekonominės situacijos blogėjimui. Ir turbūt neatsitiktinai, kylant kainoms, degtinės kainas valdžia net sumažino. O jei degtinės yra, vadinasi, ir šaldytuvas pilnas. Ir nereikia to parmezano, Turkijos kurortų, svarbiausia – sėdint priešais televizorių kiekvieną vakarą dar kartą išgirsti, jog Rusija – „velikaja deržava“. Tačiau valstybės, kurios žmonėms bandoma nurodyti, kaip mąstyti, ką daryti, ateities prognozės negali būti optimistinės. Akivaizdu, Rusijos valdžia turi kitą nuomonę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"