TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Rusija užpuls? Tik nereikia mūsų gąsdinti

2016 03 17 5:59

Ką daryti – pirkti sausų produktų ir kasti slėptuvę, krautis lagaminus, visai Lietuvai rengtis karinę uniformą? Galbūt tiesiog be galvos skausmo dirbti kasdienius darbus? O gal siūlyti visai nusiginkluoti ir Baltijos kraštus paskelbti demilitarizuota teritorija?

Politikos apžvalgininkai ir Rusijos ekspertai svarsto, koks gali būti kitas agresyvus Kremliaus žingsnis, norint nukreipti šalies gyventojų dėmesį nuo susikaupusių ekonominių bei kitokių problemų ir siekiant savų geopolitinių tikslų. Atkreipia dėmesį, kad po Sirijos viena krypčių gali būti mūsų kraštai.

Neseniai buvo parodytas BBC sukurtas dokumentinis simuliacinis filmas „Trečiasis pasaulinis karas“, vaizdingai pasakojantis apie tai, kad konfliktas galėtų prasidėti nuo Baltijos šalių. Vakarų noras diplomatiškai stabdyti Rusiją pasirodo kaip beviltiškas ir Latvijos vietos gyventojų protestai baigiasi Rusijos bei JAV branduoliniais smūgiais.

Žinoma Rusijos politologė Lilija Ševcova, komentuodama netikėtą prezidento Vladimiro Putino sprendimą iš Sirijos išvesti beveik prieš pusę metų ten pasiųstas karines pajėgas, pažymėjo, jog šito niekas neprognozavo. Akivaizdžiai sunku numatyti, kokius sprendimus gali priimti Kremlius. Įmanomi netikėti posūkiai. Todėl L. Ševcova patarė Rusijos kaimynėms, tolimoms ir artimoms, užsiklijuoti langus. „Tam atvejui, jei kam nors vėl atsiras poreikis pristoti su savo meile“, – ironiškai paaiškino.

Buvęs Rusijos vicepremjeras Alfredas Kochas mato kitokį pavojų: laipsniško virsmo šiandienio Kremliaus pavidalo režimu, pasitelkus proputinišką gyventojų dalį. Mat yra prorusiškų politikų, pasirengusių vykdyti į putinišką panašią politiką šalies viduje.

Tai perspėjimai, sklindantys iš kritiškų V. Putino režimui asmenų. Nerimą keliančių svarstymų yra ir daugiau. Tad ar Baltijos šalims, tarp jų ir Lietuvai, tikrai yra pagrindo nerimauti dėl galimos Rusijos agresijos, hibridinio karo veiksmų, bandymų destabilizuoti padėtį? Derėtų nuogąstauti, kad neįvyktų kas nors panašaus kaip Ukrainoje?

Kad būtų kam daužyti langus, reikėtų surinkti būrelį potencialų chuliganų ar provokatorių, juos įkalbėti, ką nors pažadėti. Ramūs praeiviai nesutiktų to daryti. Tokių provokatorių kaimyninėse šalyse ieško Rusijos propagandininkai. Ukrainoje sekėsi gerai dėl daugelio priežasčių. Viena tokių – šios šalies valdžia ir jėgos struktūros neužkirto kelio galimoms grėsmėms, kurias kelia naudojamos „minkštosios galios“. Krymo rusakalbiai gyventojai atvirai simpatizavo Rusijai, tad juos sukiršinti nebuvo labai sudėtingas uždavinys. Po Donbasą daugiau kaip penkerius metus plaikstėsi vėliavos su užrašais „Donecko liaudies respublika“. Dirva neramumams, įžiebusiems karo liepsnas, buvo ruošiama ilgai ir kantriai. O aplinka buvo abejinga, neįžvelgė grėsmių Ukrainos teritoriniam vientisumui. Trumpas 2008-ųjų Gruzijos ir Rusijos karas taip pat įsiliepsnojo ten, kur ilgai smilko – dėl situacijos Pietų Osetijoje ir Abchazijoje.

O kokia šiuo metu situacija Baltijos šalyse? Ar mūsų kraštai pakankamai atsparūs?

Vienas laisvu žurnalistu prisistatantis britas, ilgą laiką leidęs prorusiškų smogikų užimtoje Rytų Ukrainos teritorijoje ir kurį laiką bendradarbiavęs su Rusijos propagandiniu televizijos kanalu „Russia Today“, sumanė apsilankyti Baltijos šalyse. Pradėjo nuo Latvijos. Ką ten darė? Prisistatydamas Jungtinės Karalystės žurnalistu, savo klausimais jis kelias dienas provokavo Latvijos žmones, kol galiausiai buvo sulaikytas Rygos policijos už viešosios tvarkos trikdymą. Kaip į priekabų tendencingą klausinėtoją reaguodavo kamantinėjami mūsų „braliukai“? Ramiai. Sakydavo, kad propaganda ar fašizmas yra ne Latvijoje, o kaimyninėje Rusijoje. Arba apskritai nesileisdavo į kalbas. Vienas kitas, nesupratęs, kad šneka su provokatoriumi, guodėsi dėl mažų kaip Europos Sąjungos šalies atlyginimų ar pensijų. Kai britas jau atsidūrė Rygos policijoje, socialiniame tinkle „Twitter“ prie žinios apie jo sulaikymą vienas komentatorius iš Rusijos išreiškė nuostabą: „Rygoje rusakalbiai policajai presuoja Didžiosios Britanijos pilietį, palaikantį Novorosiją. Mano šablonas sulaužytas.“

Ką Latvijoje pasiekė prokremliškas provokatorius, kalbantis anglišku akcentu? Nieko. Nebuvo užpultas ar bent apstumdytas, nesulaukė ir palaikymo savo prorusiškai bei antilatviškai pozicijai. Nerado dirvos neramumų sėklai. O Latvija tiesiog priėmė sprendimą propagandininką deportuoti.

Būtent psichologinis atsparumas prorusiškai propagandai neleidžia įskelti žiežirbų, kad atmosfera iš pradžių kaistų, galiausiai – suliepsnotų. Tai pirmoji siena, kurią būtina ir toliau statyti Baltijos šalyse. Per ją neleisti skleistis propagandai, manipuliacijoms ir provokacijoms. Atidžiai stebėti padėtį, ką, manau, ir daro atitinkamos tarnybos bei pilietinė visuomenės dalis, rauti destrukcijos daigelius tik juos pamačius. Kartu toliau stiprinti karinę galią kaip atgrasymą, padedant NATO sąjungininkams. Tačiau bijoti ar stipriai nerimauti nereikėtų. Juk nesame silpni. Vieni pirmųjų išjudinome Sovietų Sąjungos pamatus. O kai šie byrėjo, gavome daug patirties, nors kartais ir skaudžios. Prisimenate tuometį šūkį: „Tik nereikia mūsų gąsdinti“? Tokia dvasia dabar vėl tiktų.

Galiausiai ukrainietiškas Kremliaus scenarijus buvo aptartas begalę kartų, į tokį Baltijos šalyse mokomasi reaguoti. O juk V. Putinas mėgsta netikėtumus, jam patinka priimti pasaulį stebinančius sprendimus.

Tačiau tiems, kurie teigia, kad Rusija nekelia jokio pavojaus, būtų pravartu pamatyti šios šalies valstybinės televizijos propagandinę Vladimiro Solovjovo pokalbių laidą, kurioje ekscentriškas šios šalies politikas Vladimiras Žirinovskis užsipuola Latvijos ir Estijos atstovus, simpatizuojančius rytinei kaimynei ir nusiteikusius prieš NATO. Jis nutraukia estės pasakojimą apie tikėjimą, kad Rusija nepuls Baltijos šalių, ir šaukia, jog reikėjo okupuoti Gruziją, Ukrainą, į šią tiradą įterpdamas ir Baltijos šalis, nes tai neva Rusijos žemės. Jis akivaizdžiai sutrikdo Latvijos ir Estijos atstovus, po tokio išsišokimo šie galbūt pakeis savo nuomonę apie neva nepavojingą kaimynę. Tiesa, tokiam „šou“ reikia mano minėto psichologinio atsparumo. Mat ten galimai kurstomas karas, tautinė neapykanta, skatinama smurtauti ir kėsintis į Baltijos šalių suverenitetą, jų teritorijos vientisumą bei politinę nepriklausomybę.

Taip, turime būti stiprūs, nes būtent stiprių V. Putinas nepuola. Pavyzdys – Turkija. Numušė rusų lėktuvą. Ir ką? Rusai liko be turkiškų pomidorų ir kurortų – save nubaudė.

DALINKIS:
0
2
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"