TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Rusijos finansų šokas gali atsieiti 1 proc. šalies BVP

2014 03 04 13:20

Rusijos karinės agresijos veiksmai susilaukė globalaus pasmerkimo ir gali sukelti Vakarų šalių ekonomines sankcijas Rusijai. Investuotojai dėl susidariusios padėties atitraukia kapitalą iš Rusijos ir parduoda vertybinius popierius bei vietinę valiutą. Dėl Rusijos finansų sistemos šoko kelis ketvirčius iš eilės galime pamatyti ekonomikos augimo lėtėjimą. 

„Danske Bank“ analitikų manymu, tai 2014 m. gali atimti iki 1 proc. šalies BVP augimo, ir jis šiais metas gali apsiriboti 1 proc.

Šiuo metu Rusijos ekonomikos augimo smukimą lemia du šokai – kapitalo atitraukimas reaguojant į padidėjusią geopolitinę įtampą ir Rusijos centrinio banko politikos griežtinimas, siekiant paremti rublį. Kol kas Rusijos akcijų indeksas RTS po savaitgalio per dieną krito net 12 proc. „Mechel“ akcijos smuko net 22,5 proc., o „Sberbank“ ir dujų milžinės „Gazprom“ – virš 14 proc. Tiesa, antradienio pirmoje pusėje dalį šių praradimų indeksai atstatė – RTS kilstelėjo beveik 4 proc., MICEX taip pat rodė panašius pozityvius pokyčius (+3,4 proc.). Rusijos rublis šį pirmadienį JAV dolerio atžvilgiu krito 2 proc., o euro – 1,7 proc. pasiekė rekordinės žemumas. Antradienį laisvas kritimas sustojo ir rublio kursas truputį pakilo. Nuo metų pradžios Rusijos valiuta prarado 10,4 proc. vertės JAV dolerio atžvilgiu ir 10 proc. – euro.

Naftos kainos, kurios daro didžiulę įtaką Rusijos eksporto pajamoms, savaitės pradžioje augo. Londone prekiaujama „Brent“ nafta pirmadienį iki prekybos sesijos vidurio pakilo 3 proc. ir buvo pasiekusi aukščiausią lygį šiais metais – 112,39 JAV dolerių už barelį, tačiau antradienį kaina koregavosi iki 110 JAV dolerių.

Centrinio banko veiksmai – šiaudas skęstančiam

Rusijos centrinis bankas, iki šiol keliolika kartų keitęs toleruojamo rublio kurso prieš JAV dolerio ir euro krepšelį ribas, šį pirmadienį ėmėsi esminių priemonių ir padidino palūkanų normą. Paskutinį kartą indėlių palūkanų norma buvo pakeista 2012 m. gruodžio mėnesį (padidinta 25 baziniais punktais iki 4,50 proc.), o refinansavimo palūkanų norma – 2012 m. rugsėjį.

Šįkart bazinė palūkanų norma (vienos savaitės trukmės refinansavimo sandoriams) buvo pakelta per 1,5 proc. punkto iki 7 proc. Išaugo ir taip vadinamo finansavimo koridoriaus palūkanos – nuo 4,5–6,0 proc. iki 6,0–8,0 proc. Taip pat vykdyta valiutų rinkos intervencija, kurios metu buvo parduota apie 10 mlrd. JAV dolerių (kas sudaro apie 2 proc. užsienio valiutos rezervų) siekiant palaikyti rublio vertę.

Jei Rusijai teks ilgesnį laiką išlaikyti aukštas bazines palūkanas (t.y. laikytis griežtos pinigų politikos), tai gali neigiamai atsiliepti Rusijos ekonomikos raidai. Prie neigiamų veiksmų prisidėtų skausmingas užsienio investicijų kritimas bei galimos ekonominės sankcijos šaliai, kas ir sudarytų ekonominio augimo lėtėjimą.

Tolimesnė Rusijos ekonomikos raida – neprognozuojama

Būtent todėl, „Danske Bank“ analitikų manymu, mažai tikėtina, kad Rusijos centrinio banko padidinta palūkanų norma pažabos rublio išpardavimą. Esame įsitikinę, kad tokia situacija sukels tik dar didesnę paniką. Kita vertus, neatmetame tikimybės, kad jau greitai – 2014 m. kovo 14 d. – Rusijos centrinis bankas sumažins palūkanų normas prikaustomai nuo to, kokį poveikį geopolitinės rizikos turės rublio rinkoms per ateinančias 10 dienų.

Prognozuoti ilgesnio laikotarpio Rusijos ekonomikos raidą yra itin sudėtinga, ypač jei išsipildys ekonominių sankcijų ar „šaltojo karo“ elementų pasikartojimo scenarijus. Vis dėlto yra akivaizdu, jog investuotojų nuotaikas šie įvykiai paveiks, o tai gali turėti neigiamos įtakos ir Rusijos tarptautiniams reitingams. Iš principo Rusija vis dar kovoja su didelėmis struktūrinėmis augimo problemomis – ypač trūksta investicijų į energetikos sektorių, taip pat išlieka neigiamos demografinės perspektyvos. „Naujo šaltojo karo“ pavojus dar labiau sumažintų Rusijos investicinį patrauklumą.

Ukrainai reikalinga finansinė pagalba

Tuo metu Ukrainos grivina per praėjusią savaitę patyrė apie 11 proc. nuosmukį prieš JAV dolerį. Šį pirmadienį, po savaitgalio, kai Rusija Krymo teritorijoje dislokavo savo karius, Ukrainos valiutos svyravimai buvo dideli, tačiau dienos pabaigoje kursas grįžo prie penktadienio lygio. Nuo metų pradžios vietos valiuta prieš JAV dolerį yra nuvertėjusi 18,3 proc., o prieš eurą – 17,8 proc.

Ukrainos valiutą skandina ne tik karinio konflikto grėsmė Kryme, tačiau ir silpna šalies viešųjų finansų būklė. Ukrainos centrinis bankas susiduria su sunkumais siekiant palaikyti grivinos kursą, nes užsienio valiutos rezervai išseko.

Ukrainos akcijų indeksas šį pirmadienį smuko apie 7 proc., antradienį pokyčio beveik nebuvo. Įdomu tai, kad nuo metų pradžios indeksas yra pakilęs 22,5 proc. (išraiška eurais augimas 5 proc.). Kaip ten bebūtų, šie faktoriai itin didelės reikšmės neturi dėl Ukrainos akcijų rinkos uždarumo ir mažo likvidumo.

Šiuo metu Ukraina negali priimtina kaina pasiskolinti finansų rinkose. Šalies dvejų metų termino obligacijų pajamingumai pirmadienį viršijo 12 proc. Tuo tarpu 2023 m. išperkamos emisijos pajamingumas vėl pakilo aukščiau 10 proc. ribos. Jau šių metų birželį Ukraina turės išpirkti 1 mlrd. JAV dolerių dydžio obligacijų emisiją.

Ukrainai kuo skubiau reikalinga finansinė pagalba, nes vien skola už dujas Rusijos įmonei „Gazprom“ viršija 1,5 mlrd. JAV dolerių. Europos Sąjungos prezidentas Herman Van Rompuy sušaukė bendrijos lyderių susirinkimą šį ketvirtadienį (kovo 6 d.) dėl Ukrainos padėties. Europos Sąjunga gali būti tas pirmasis finansinės pagalbos šaltinis, kurį vėliau papildytų ir Tarptautinis valiutos fondas, kurio misija planuoja vykti į Ukrainą kovo 4–14 d.

Autorė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"