TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Rusijos sėkmė Sirijoje: kieno sąskaita?

2016 03 04 6:00

Rusija, žengusi į Siriją su deklaratyviu pareiškimu „atėjome spręsti problemų“, pati tapo problema. Deja, tenka pripažinti faktą, kad kol kas Vladimiras Putinas Sirijoje laiko vadeles savo rankose.

Nevieninga JAV vadovaujama koalicija vis diskutavo, o tuo metu Rusija sėkmingai žengė karo keliu ir užėmė tokias pozicijas, kurios leidžia vadovauti paradui.

Rusijai itin svarbu išlaikyti dabartinį jai palankų Sirijos režimą. Todėl neverta stebėtis, jog visos pajėgos buvo mestos kovoti su režimo opozicija. Paskutinėmis dienomis, iki vasario 27-osios įsigaliojusių paliaubų, Sirijos armija, palaikoma Rusijos pajėgų iš oro ir remdamasi Irano pagalba, sugebėjo sutvirtinti savo pozicijas. Ir Rusijos diplomatai drąsiai kalba, jog be Basharo al-Assado Sirija, kaip valstybė, visiškai žlugs. Vakarų pozicija kurį laiką atrodė nepajudinama – B. al-Assadas turi trauktis. Tačiau kiek ilgai Vakarai išlaikys tvirtą stuburą ir neiškeis teisingumo į stabilumą? Gretos manančiųjų, kad geriau jau diktatūra ir autoritarinis režimas nei chaosas, didėja. Pats B. al-Assadas irgi mojuoja taikos vėliava, bet kelia vieną „menkutę“ sąlygą – opozicija turi nusiginkluoti. Atrodo, kad už B. al-Assado ir Rusijos sėkmę gali sumokėti 5 metus kruviname konflikte už kitokį režimą kovoję sukilėliai.

Kitas svarbus momentas – stiprėjanti Rusijos ir Turkijos konfrontacija. Numušus Rusijos bombonešį Su-24 2015 metų lapkričio 24 dieną įtampa tarp šių šalių vis didėja. Siekdama stiprinti savo pozicijas, Rusija pradėjo dialogą su Sirijos kurdais, taip keldama įtampą ir tarp Turkijos bei kurdų. Suprantama, jog kurdai bando pasinaudoti susidariusiu galios vakuumu, tačiau svarbu nepamiršti fakto, jog kurdai iki šiol efektyviai kovojo su DAESH, todėl kitų konflikto dalyvių požiūris į juos nėra toks kategoriškas kaip Turkijos. Taigi, nuolat konfrontuodama su Turkija, Rusija dar bando užsitikrinti savo sėkmę kaldama pleištą tarp NATO valstybių.

Tačiau visame šiame kontekste kova su DAESH lieka kažkur paraštėse. Rusija sugebėjo perdėlioti prioritetus ir pakreipti įvykius sau palankia linkme. Su DAESH kovojama tik surengiant keletą parodomųjų akcijų, tačiau jokio esminio proveržio nematyti. Apie proveržį nekalba ir JAV vadovaujama koalicija. Užuot intensyviai kovojus su DAESH, tenka spręsti problemas, kurias dar pagilino Rusija.

Rusijos sėkmės priežastis paprasta – ateidama į Siriją ji žinojo, ko nori. Tuo metu JAV ir kitų Vakarų valstybių tikslus nėra taip lengva apibrėžti. Deja, bet „pataisyti“ Sirijos kaip kokio sugedusio variklio neįmanoma. Ir pats B. al-Assadas, nors ir viena opiausių, bet toli gražu ne vienintelė problema Sirijoje. O visų sunkumų, susijusių su opozicijos nevieningumu, visuomenės fragmentacija, įvairiomis grupuotėmis, turinčiomis savų interesų ir dar konfrontuojančiomis tarpusavyje, lengvai įveikti nepavyks. Ir karinių pajėgų įvedimas negali išspręsti visų problemų. Tačiau Rusijai, kuriai svarbiausia ne valstybės ir jos žmonių likimas, viskas taip paprasta ir lengvai įgyvendinama. Kremliui nerūpi, kad civilių aukų nuolat daugėja, gyvenimo trukmė Sirijoje per pastaruosius metus nuo 70 metų krito iki 55,4 metų. Jis toliau ciniškai meluoja apie „chirurginį smūgių tikslumą“. Todėl ir JAV, suvokiančios situacijos sudėtingumą ir savo galimybių padėti spręsti problemas iš esmės ribotumą, Rusijos fone atrodo tokios silpnos.

Rusija Sirijoje bando nušauti bent keturis kiškius. Pirma, padėti išsilaikyti dabartiniam B. al-Assado režimui. Antra, grįžti prie „galingųjų“ stalo. Trečia, priversti pamiršti Ukrainą, kurioje, beje, neramumai tęsiasi, o politinė ir ekonominė situacija tik leidžia Kremliui ploti katučių. Ir ketvirta, kiek tik įmanoma supurtyti NATO ir Europos Sąjungos pamatus – tai yra ilgalaikis ir vienas svarbiausių Rusijos strateginių tikslų. Vakarai, kalbėdami su V. Putinu ir planuodami savo veiksmus, niekada to neturėtų pamiršti. Kai V. Putinas gražiai kalbasi telefonu su Baracku Obama, o į derybas su taikos balandžio misija siunčia užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, klausimai iš tikrųjų sprendžiami tankais, bombonešiais ir naikintuvais. Vakarų nuolaidžiavimas niekada nepatenkins V. Putino ambicijų, nes to padaryti tiesiog neįmanoma. Jam niekada nebus gana. Deja, ir susitarimas dėl ugnies nutraukimo pasiektas, tik kai tam pasirengė Rusija. Tačiau paliaubos trapios, pažeidimai fiksuojami nuolat, kaltinamos visos konfliktuojančios šalys. Akivaizdu, kad bet kuriuo metu situacija gali kardinaliai pasikeisti.

Veikiausiai recepto, kaip išspręsti šią krizę, kol kas niekas neranda. Kol Vakarai ieško sprendimo, situacija sėkmingai naudojasi Rusija savo tikslams siekti. Problema ta, kad Vakarai neturi vizijos ir aiškaus scenarijaus. Vienintelis aiškus tikslas – nutraukti karo veiksmus. Tačiau to nepakanka. O štai V. Putino vizija aiški, jis žino, ką daro ir kodėl. Deja, jam sekasi. Bet Kremliaus sėkmė Sirijoje – tai ne Sirijos sėkmė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"