Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Rusijos vokiečiai pasitiki rusų propaganda labiau, nei Vokietijos žiniasklaida

 
2017 02 28 8:50

Artėjant Vokietijos parlamento rinkimams ir esant įtarimų, kad į juos gali kištis Rusijos žiniasklaida ir specialiosios tarnybos, verta prisiminti, kad Vokietijoje gyvena, apytikriai skaičiuojant, virš 2,5 milijonų iš Rusijos atvykusių Rusijos vokiečių ir jų palikuonių. Iš kur jų tiek atsirado ?

Dar XVIII a. Pavolgyje ir kitose Rusijos vietose, kuriose trūko žmonių, buvo gausiai apgyvendinti vokiečių kolonistai, atvykę ieškoti geresnio gyvenimo. Vokiečių bendruomenių gyvenvietės ir atskiri vokiečių miestai Rusijoje ilgą laiką turėjo savo tarybas ir kitokio pobūdžio autonomines teises. Maskvoje nuo viduramžių veikė išskirtines teises turinti užsienio pirklių, amatininkų, samdomų karininkų, verslininkų Vokiečių slabada, kurioje dominavo atvykėliai iš vokiškų žemių. Tačiau ne tik iš jų, bet iš visos Vakarų Europos. Vokiečių princesės buvo pageidaujamos Rusijos kunigaikščių ir imperatorių rūmuose. Daugelyje Rusijos imperatorienių, pradedant imperatoriene Jakaterina Didžiąja, dalyvavusia visuose Abiejų Tautų Respublikos padalinimuose, tekėjo vokiškas kraujas.

Rusijos vokiečių padėtis radikaliai pasikeitė po 1917 m. bolševikų perversmo, o Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, vokiečiai iš Pavolgio buvo tiesiog iškeldinti į Sibirą. Po karo ir Stalino mirties Rusijos vokiečiai gavo teisę persikelti gyventi į Vokietiją. Daugelis jų, gerokai sovietizuoti, net nemokėdami vokiečių kalbos, bet įrodę savo vokišką kilmę, šia teise pasinaudojo. Ypač daug jų atvyko po Vokietijos susijungimo, pasinaudodami persikėlėlių (Aussiedler) įstatymu ir gaudami Vokietijos pilietybę. Tai yra ir teisę balsuoti ir būti išrinktam. Tačiau apie 600 tūkstančių vokiečių kilmės rusų dar liko gyventi Rusijoje.

Iš Rusijos atvykusiems vokiečiams buvo sudarytos sąlygos išmokti gerai vokiečių kalbą, įsigyti specialybę, įsidarbinti vokiškoje aplinkoje. Ne visiems tai pavyko, ne visi to norėjo ir ne visi, daugiausia dėl amžiaus, galėjo tapti integralia Vokietijos visuomenės dalimi.

Berlyno priemiesčio Lichtenberg pakraštyje yra įsikūrusi iš buvusios Sovietų Sąjungos atvykusių 36 tūkstančių Rusijos vokiečių bendruomenė. Ji turi savo rusišką mokyklą, rusišką prekybos centrą, savo rusišką stačiatikių bažnyčią ir, žinoma, savo naktinį klubą „Klubnika“, kuriame populiariausia yra A. Pugačiovos atliekama daina „Baltosios rožės“, o dažniausiai geriama yra rusiška vodka, užkandžiaujant raugintais agurkais. Čia daugiausia kalbama rusiškai, ne retai su vokišku akcentu, jaučiama nostalgija buvusiems laikams, kurių čia susirinkęs jaunimas net prisiminti negali, nes jų tuomet dar nebuvo ant šios žemės.

Vokiečių žurnalistė iš žinomo visoje Vokietijoje Zeit onlaine portalo, apsilankiusi šiame klube, išsiaiškino, kad jo lankytojai yra 20–30 metų jaunuoliai, kurie atvyko į Vokietiją su tėvais, o kai kada – ir su seneliais, būdami maži vaikai. Jų protėviai buvo vokiečių kolonistai, XVIII a. išvykę į Rusiją. Vokiečių žurnalistės pakalbinta mergina, vardu Marina, atvyko į Vokietiją būdama 12 metų. Ji puikiai kalba vokiškai, dirba pasiturinčių vokiečių aplinkoje, tačiau jai to neužtenka. Jai nepatinka vokiški klubai ir ji su malonumu lankosi rusakalbėje „Klubnikoje“, kur savaitgaliais gali susitikti su rusiškai kalbančiais jaunuoliais, klausytis rusiškų šlagerių ir taip atsipalaiduoti nuo vokiškos tikrovės.

Marina žiūri vokišką ir rusišką TV ir jai susidaro įspūdis, kad vokiečių TV pasaulį mato kitokį – tvarkingesnį. Rusijos TV kanalai – NTV, Russia today ,nuolat gąsdina europiečius artėjančia Europos apokalipse, „Islamo valstybe“, pabėgėliais, Europos Sąjungos griūtimi etc. Ji pati labiau linkusi tikėti Rusijos TV kanalais, jie yra artimesni jos mentalitetui. Vokiški TV kanalai, anot rusiško baro lankytojų, per daug išdailintai atspindi tikrovę. Kita pašnekovė Alina atvirai sako, kad ne tik ji, bet visi Rusijos vokiečiai, atvykę į Vokietiją nemėgsta dabartinių pabėgėlių ir nepritaria A. Merkel politikai jų atžvilgiu.

Vokietijos jaunimo organizacijos vadovas Walteris Gaukas mano, kad Rusijos vokiečiai Vokietijoje ieško savo tikrojo identiteto. Jie nesijaučia nei tikri vokiečiai, nei tikri rusai. Tačiau yra tokių, kurie net norėtų sugrįžti į Rusiją. Tik nežinia, ar ten jie jaustųsi pilnaverčiais piliečiais. Juk jų tėvus ir senelius sovietų valdžia diskriminavo. Rusijoje jiems buvo prikaišiojamas vokiškumas, bendradarbiavimas su nacių Vokietija, nors daugelis Rusijos vokiečių jokių ryšių su Vokietija negalėjo turėti dėl visiškos, sovietų valdžios vykdomos izoliacijos. Gyvenant Rusijoje vokiečiams trūko Vokietijos. Gyvenant Vokietijoje, jiems ima trūkti Rusijos.

Vis dėlto didžioji dalis buvusių Rusijos vokiečių yra lojalūs Vokietijos piliečiai. Rusijos vokiečių bendruomenė į Vokietijos parlamentą, Bundestagą, net išsirinko savo pirmąjį deputatą – Heinrichą Zertiką. Anot jo, natūralu, kad žmonės ilgisi gimtinės.

Tačiau nereikia atmesti to fakto, kad Rusijos propaganda daro įtaką Rusijos vokiečiams, kurie žiūri rusiškas TV laidas. Atliktų apklausų duomenimis vokiškas šaknis turintys buvę Sovietų Sąjungos ar dabartinės Rusijos piliečiai labiau pasitiki Rusijos žiniasklaida nei Vokietijos žiniasklaida. Rusiška žiniasklaida, anot jų, yra įdomesnė, todėl ir žiūrima.

Jaunuoliui Aleksejui iš rusiško klubo „Klubnika“ (vos kalbančiam rusiškai, nes jis, kaip ir daugelis jo draugų, baigė vokišką mokyklą), – V. Putinas yra šaunus vyrukas ir puikus politikas, nepalyginamai geresnis už vokiečių politikus. Vokiečių žurnalistei atvirai sako: jei turėčiau pinigų, važiuočiau į Rusiją.

Natūralu, kad tokios vokiečių kilmės rusų, Vokietijos piliečių, nuotaikos kelia rūpestį tiek Vokietijos žiniasklaidai, tiek vokiečių politikams. Nes jie yra pilnateisiai piliečiai ir per rinkimus tars savo žodį, kuris, matyt, nebus palankus valdančiai A. Merkel partijai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"