TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Rytų politikos iššūkiai

2013 01 21 6:00

Naujosios Vyriausybės ketinimai gerinti santykius su Rusija yra ir ambicingi, ir optimistiški.

Vyriausybės programoje rašoma, kad "Lietuvos ir Rusijos santykiams būtinas "perkrovimas". Lietuvos bendradarbiavimą su Rusija grįsime abipusį pasitikėjimą stiprinančiomis europietiškomis vertybėmis, kreipdami dėmesį ne į praeitį, o į ateitį, neapsibrėždami išankstinėmis, sunkiai įgyvendinamomis sąlygomis, trukdančioms geriems ir abiem šalims naudingiems kaimyniniams santykiams". Lengva turėti gerų norų, kur kas sunkiau juos įgyvendinti, ypač kai daug kas priklauso nuo kaprizingo didžiojo Rytų kaimyno.

Akivaizdu, kad bus sunku susitarti dėl Sovietų Sąjungos padarytos okupacinės žalos. Maskva negreitai atleis Lietuvai dėl sprendimo griežtai įgyvendinti trečiąjį Europos Sąjungos (ES) energetikos paketą ir jos vaidmens įtikinant Europos Komisiją pradėti tyrimus, kurie turi nustatyti, ar "Gazprom" pažeidžia antimonopolines ES taisykles.

Gali būti ir kitas trinties objektas. Vilniuje lapkritį vyks ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, per kurį Bendrija gali pasirašyti asociacijos, taip pat - laisvosios prekybos sutartį su Ukraina. Ukrainos priartėjimas prie Vakarų Maskvai nepriimtinas. Jei ES pirmininkaujanti Lietuva atvirai ir aktyviai skatins kitas ES valstybes pasirašyti asociacijos susitarimą, ji užsitrauks Maskvos rūstybę ir užkirs kelią santykiams "perkrauti". Jei Vyriausybė stengsis laikytis neutraliai, bus priekaištaujama, kad ji pažeidžia Lietuvos interesus ir keičia mūsų šalies kryptį dėl Rytų politikos.

Gruodį ES Taryba leido suprasti, jog pats Kijevas lems, ar sutartys bus pasirašomos. Laukiama, kad Ukraina sukurtų demokratišką ir skaidrią rinkimų sistemą, nepersekiotų opozicijos, užtikrintų jos teises, įgyvendintų teisėsaugos ir ūkio reformas. Reikalavimai aiškūs, bet kas spręs, ar jie deramai įgyvendinti?

ES valstybės neturi bendros nuomonės dėl santykių su Ukraina. Vienos ypač daug reikšmės teikia geopolitiniams sumetimams. Šios šalys linkusios atlaidžiau vertinti Ukrainą, nes mano, kad reikia nedelsiant pasirašyti asociacijos sutartį ir atverti jai kelią į narystę ES, kitaip Kijevas gali pasiduoti Rusijos įtakai.

Kitos valstybės pabrėžia, kad ES nėra tik ekonominė Bendrija. Šalis nares vienija bendros vertybės, jų atsisakius ES netektų savo veido ir savitumo. Dabartinė Ukrainos valdžia ne tik abejinga šioms vertybėms, bet dar ir sąmoningai jas pažeidinėja, savo elgesiu su buvusia premjere Julija Tymošenko tyčiojasi iš jų. Esant tokioms aplinkybėms reikia pabrėžti tas vertybes, o ne pataikauti prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir jo komandai. Pažymima, kad kol šalis nėra priimta į ES, Bendrija turi svertų paveikti kandidatės elgesį. Suteikus narystę galimybės gerokai sumažėja. Pavyzdys - Bulgarijos ir Rumunijos atvejai. Be to, Ukrainoje nedaroma pažangos. Kaip rodo tarptautinės organizacijos "Transparency International" duomenys apie korupcijos suvokimo indeksą, 2012 metais Ukraina užėmė 144 vietą tarp 176 pasaulio šalių.

Geopolitikai neneigia vertybių svarbos, bet argumentuoja, kad Ukrainos valdžia nebus skatinama keisti savo elgesio, jei neturės realių perspektyvų tapti ES nare. Esą tokie lūkesčiai skatino daugelį Rytų ir Vidurio Europos šalių, tarp jų ir Lietuvą, imtis rimtų reformų demokratijos, skaidrumo bei žmogaus teisių srityse. Neturėdama tvirtų narystės perspektyvų Ukraina nesiims reformų. ES nukentėtų, jei Ukraina nutartų prisišlieti prie Maskvos.

Savo ruožtu vertybių gynėjai nurodo, kad nereikia leisti Kijevui šantažuoti ES, reikalauti nuolaidų ir lengvatų. Šantažui apskritai nevalia nusileisti. Be to, tokie grasinimai - tušti. Rusija nėra rimta alternatyva ES. Net Ukrainos oligarchai ir magnatai supranta, kad geriau būti ponu savo namuose negu liokajumi dvare ir kad šalims ūkiškai suartėjus Rusijos bendrovės prarytų ukrainietiškas.

Nors Lietuvos diplomatai mėgsta pabrėžti vertybių svarbą, ypač kai kritikuoja Vakarų Europos valstybes, Ukrainos ir kitų Rytų partnerystės kraštų atžvilgiu jie tvirtai laikosi geopolitinio požiūrio. Esą Lietuvai ir ES gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad Ukraina, Gruzija ir kitos šalys integruotųsi į Vakarų ekonomines ir karines struktūras. Norint palaikyti ir skatinti reformas šiose valstybėse, reikia rimtų paskatų, o rimčiausia jų - kelias į narystę ES ir NATO. Vertybės yra nustumiamos į antrą planą.

Rusija labai atidžiai stebės ES šalių diskusijas šiuo klausimu. Kremlius itin daug reikšmės skiria Eurazijos muitų sąjungai, kuriai dabar priklauso Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas. Maskva viliasi, kad iki 2015 metų ji peraugs į Eurazijos ekonominę sąjungą. Jei Ukraina atsisakytų tapti jos nare, sąjungos reikšmė gerokai sumažėtų.

Pirmininkaudama ES Lietuva negalės būti pasyvi įvykių stebėtoja. Ji vaidins svarbų vaidmenį nustatant ES Rytų politikos ir ypač Vilniaus aukščiausio lygio susitikimo darbotvarkę. Tikiu, kad naujoji Vyriausybė neatsisakys tradicinės Lietuvos politikos ES plėtros srityje, siekdama įtikti Maskvai. Bet asociacijos sutarties klausimą gali lemti pati Ukraina.

Penktadienį Ukrainos generalinė prokuratūra baigė tirti bylą dėl deputato Jevgenijaus Ščerbanio nužudymo 1996 metais ir padarė išvadą, kad šį nusikaltimą užsakė buvusi premjerė J.Tymošenko kartu su Pavlu Lazarenka. Už J.Ščerbanio nužudymą užsakovai neva sumokėjo 2,8 mln. dolerių. J.Tymošenko gresia kalėjimas iki gyvos galvos. Jeigu Kijevas, neturėdamas itin tvirtų įkalčių, iškeltų bylą J.Tymošenko dėl žmogžudystės, nuo Ukrainos nusigręžtų daugelis ES šalių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"