Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Sąjūdžio pamokos

 
2017 06 13 6:00

Teikiama daug įvairių pasiūlymų, kaip pagerinti gyvenimą Lietuvoje, sustabdyti migraciją.

Nuo Sąjūdžio laikų žinoma, kad jei norima pakeisti valstybės gyvenimą, reikia pradėti nuo vadovų atskaitomybės piliečiams įtvirtinimo. Ją numatantys teisės aktai formaliai veikia, tačiau realybė yra kitokia.

Prieš kelias dienas prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė Seimui, t. y. Lietuvos žmonėms, ataskaitą apie nuveiktus darbus. Deja, bloga tradicija tęsiama – šioje ataskaitoje beveik nekalbėta apie sritis, už kurias valstybės vadovė yra atsakinga pagal įstatymą. Nors „dvaro“ politologai ir žurnalistai mėgino nukreipti dėmesį nuo šios problemos, visuomenė vis dėlto pasigedo užsienio politikos ir teisėsaugos veiklos įvertinimo.

Už darbą šiose srityse būtinai turi būti atsiskaityta. Pastaruoju metu solidžios ir žinomos mokslo tyrimo institucijos Europos užsienio ryšių tarybos atliktame Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų politikos vertinime Lietuva apibūdinta ne itin palankiai – kaip šalis, kuri neturi įtakos ir draugų.

Ir be mokslininkų įžvalgų matyti, kad užsienio politika vykdoma neatsakingai. Kaip kitaip vertinti prezidentės vizitą į Tailandą ir Indoneziją, kai jokia bendradarbiavimo sutartis nebuvo pasirašyta? Sunku prisiminti užsienio kelionę, kurios metu būtų buvęs pasiektas koks nors Lietuvai svarbus susitarimas.

Vykstama apsilankyti kaimynų šventėse, dalyvauti parodų atidarymuose, pasidaryti nuotraukų. Tai yra kultūros ministro darbas. Todėl visuomenė turi sulaukti atsakymo, kiek kainuoja tokia D. Grybauskaitės veikla ir ar tai suderinama su prezidento pareigomis. Dar svarbiau – kaip tai veikia Lietuvos valstybės vaidmenį pasaulyje.

Panašiai dirba ir užsienio reikalų ministras, jis paskubėjo nuvykti į Prancūziją tinkamai nepasirengęs vizitui. Nors nerašyta diplomatijos taisyklė byloja, kad negalima vykti su vizitu į šalį, kurioje greitai turi vykti rinkimai ir kurios politiniai vadovai yra užsiėmę, to buvo nepaisoma.

Todėl ministrui tepavyko susitikti su žemesnio rango oficialiu pareigūnu, patariančiu užsienio politikos srityje. Tai yra Lietuvos valstybės nuvertinimas. Naujajai Lietuvos socialdemokratų partijos vadovybei jau seniai laikas susimąstyti, ar tokie tinkamai neparengti užsienio reikalų ministro vojažai ir apskritai Užsienio reikalų ministerijos darbas, kai nėra apčiuopiamų rezultatų valstybei, leidžia jam toliau eiti pareigas.

Tokių nuostatų užsienio politikoje susiformavimui pasitarnavo ir dabartinė Liberalų sąjūdžio vadovybė, kurios atsakingasis sekretorius buvo D. Grybauskaitės patarėjas užsienio politikos klausimais. Verta susimąstyti, kodėl asmuo, Europos Parlamente atlikęs administracines funkcijas, paskirtas ten Darbo partijos siūlymu, staiga tapo užsienio politikos srities specialistu ir kuravo jos klausimus prezidentūroje.

Kita svarbi sritis, už kurią atsakinga D. Grybauskaitė, yra teisėsauga. Kaip pažymima Europos Tarybos antikorupcinės darbo grupės 2017 metų dokumente dėl korupcijos prevencijos teismuose, prokuratūroje, Lietuva neturi skaidrios ir nepriklausomos teisėjų ir prokurorų skyrimo tvarkos.

Visa tai jau buvo nurodyta 2014 metų dokumente, bet per kelerius metus pažangos šioje srityje nepasiekta. Kodėl vis dar nepriimtas lobizmą reglamentuojantis įstatymas, turi atsakyti Seimo nariai. Kodėl tebegalioja neskaidri aukštų teisėsaugos pareigūnų skyrimo tvarka ir ar nėra manipuliuojama Lietuvos teisėsaugos sistema, visuomenei turi atsakyti prezidentė.

Geras Lietuvos vardas pasaulyje yra jos visuomenės susitelkimo bei ekonomikos klestėjimo pagrindas, valstybės saugumo garantas.

Tereikia pažiūrėti, kaip JAV Kongresas atidžiai nagrinėja prezidento darbo rezultatus, kaip Europos Parlamente atsiskaito aukšti ES pareigūnai, kad suprastum, jog valdžios atskaitomybė visuomenei yra svarbi demokratijos veikimo sąlyga.

Reikia tikėtis, kad Seimas vykdys jį išrinkusių piliečių valią ir pareikalaus ataskaitos už nuveiktus darbus, kaip tai numato Lietuvos įstatymai. Vieši ministrų klausymai apie nuveiktus darbus irgi turi tapti valstybės gyvenimo norma. Nėra kada laukti, nes geras Lietuvos vardas pasaulyje yra jos visuomenės susitelkimo bei ekonomikos klestėjimo pagrindas, valstybės saugumo garantas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"