TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Salomėjos Nėries atgaila – ant kalėdinio šokolado

2015 12 04 6:00

Didieji smaliūgai jau lapkritį išnaršo kalėdinių saldumynų lentynas. Naujiena – šokoladinė Salomėja. Salomėja Nėris. Ne visai tokia kaip šokoladinis Mozartas. Bet su Austrija vis dėlto susiję.

Taigi nedidukai šokoladukai, suvynioti tiesiog į baltą popierių, perrišti baltu špagatuku ir dar prikabintas pakabutis-korčiukė „Šokoladukas“. Baltas popierius saikingai pamargintas kalėdiniais retro angelėliais, obuolėliais, vaikučiais, paukštučiais. Popierius – su poezijos posmais! „Apšerkšniję mūsų žiemos...“ O, taip! Tai mūsų visų Kalėdų ir žiemos poezija. Bet su ja šokoladukų mažiausia – gal jau išgrobstė? Žiūrim, kas liko. Šitas – apie pavasarį ir erotinį nerimą. Hm... Bet labai jau gražus: „Tu nubusi vidury nakties, / Miško vėjai su tavim kalbės...“ Šitas irgi apie pavasarį ir... gražią mirtį: „Aš – diemedžiu žydėsiu.“ O toliau jau vien sustingusios ašaros, Uralo ir Baškirijos saulė, benamės varnos, žiežulos namai, kur plūsta ir keikia mus, plačios stepės, prarijusios lietuvišką smūtkelį. Įvaizdžiai šokoladinėms Kalėdoms. Daugiausia eilėraščių iš paskutinio S. Nėries rinkinio „Prie didelio kelio“. Beje, nurodyta, iš kur.

Nei šaipausi, nei moralizuoju. Ir žurnalistinio tyrimo neplanuoju. Nors įtarimų kyla. Parašyta, kad šokolado kilmės šalis – Austrija, o skonis – beveik kaip lenkiškos saldžiosios plytelės.

Gal tas šaižus benamių varnų kranksėjimas nors sekundei atitrauks nuo neišvengiamo kalėdinio kičo? Be to, čia juk poezijos propagavimas. Ir niekas iš Kultūros tarybos nekaulijo tūkstantinės paramos, kaip daro apsukrūs poetai, platinantys savo projektinę produkciją troleibuse, skvere ar ties kampu. Be to, tinkamas pasirinkimas. Jei žmonės dar nori poezijos ir jei dar žino kokį poetą, tai Maironį, Salomėją ir Justiną Marcinkevičių. Na, gal vis dar gyvas, nors jau priblėsęs Pauliaus Širvio mitas. Bernardas Brazdžionis? Vis rečiau beminimas.

Kokias poezijos knygas esate matę perkamiausiųjų dešimtukuose? Buvo buvo – taip, J. Marcinkevičius ir... kniedytų minčių vaikinas Mantvydas Leknickas, kad ir kaip būtų pikta Rašytojų sąjungoje ar jos prieigose maestrais vienas kitą visai rimtai vadinantiems poetams. Dėl tų maestro titulų, vartojamų ne pagal paskirtį ir be jokio humoro atspalvio, stebėjosi viena išeivijos poetė (beje, ne vyresniosios kartos – tokiai būtų galima prikišti amžiną bambėjimą) – kad buvo priblokšta ir kad, švelniai tariant, prasilenkiama su realybe. Na, žiūrint, kokia kieno realybė.

Išeivijoje ji tikrai kita. Štai Alfonsas Nyka-Niliūnas „Dienoraščio fragmentuose: 1976–2000“ priekaištauja: „Tauta, kuriai Montvila, Mozūriūnas, [...] etc. yra poetai, <...> intelektualiai tebėra neišsivadavusi.“ Dėl dienoraščio autoriaus sielos ramybės sakome: iš tiesų niekas juk ir nežino tokio poeto V. Mozūriūno. Nei moksleiviai apie jį mokosi, nei studentai studijuoja, nei kiti apie jį girdėję. Ir dar koks sutapimas: knygos, iš kurios pacitavau, pavardžių rodyklėje V. Mozūriūno nėra! Taigi užmarštis – jo dalia. O „Lietuvių literatūros enciklopedija“ juk turi visus suregistruoti: jei ten nebus kad ir V. Mozūriūno, pašėls koks nors kitas Niliūnas.

O jei koks nors literatūros sociologas išeitų į gatves daryti apklausos ir susiradęs „auką“ duotų jai perskaityti po du V. Mozūriūno posmus iš eilėraščių „Kada meistrų auksinės rankos“ ir „Myliu tave, senasis Vilniau...“, taip pat dvi analogiško ilgio A. Nykos-Niliūno strofas (tegu išrenka geriausias!), lažinčiausi, kad daugiau simpatijų pelnytų pirmasis. Užtat antrasis – atitrauktas į patį lietuvių literatūros kanono centrą. Labai jau dirbtinai.

Žinau žinau, siūlomo tyrimo metodas neteisingas. Beje, kaip ir gyvenimas. Štai apie tai ir yra šis komentaras.

Bet, regis, kyla susidomėjimas vadinamaisiais periferiniais, marginaliniais autoriais: tokiems „mažutėliams milžinų paunksnėje“ netgi mokslinės konferencijos skiriamos.

Sakote, sovietmečiu tai bent skaitėme. Ar iš tiesų taip jau masiškai, kaip atrodo? Tarkim, poeziją. Esu užfiksavęs liudijimų, kad, pavyzdžiui, Jono Juškaičio rinkiniai keliavo iš rankų į rankas „vienai nakčiai“ ir per naktį būdavo persirašomi. Na, o tie įvairių lietuvių autorių knygų egzemplioriai, kurie pažymėti miestų ir miestelių, mokyklų ir žinybų bibliotekų antspaudais, dabar gausiai plūstantys į skaitytų knygų knygynėlius, pasirodo, dešimtmečius neskaityti, nevartyti. Nes jie naujutėliai, o spaustuvių nesupjaustyti puslapiai niekieno taip ir neatplėšti iki šių dienų. Nueikite, pasiknaisiokite, atplėškite. O buvome užkietėję skaitytojai. O tiražai buvo milžiniški. Knygos bibliotekų lentynose prarymojo duobeles kaip statistiniai vienetai.

Graudoka, lyg girdint išskrendančių žąsų girgsėjimą, skaityti Albino Bernoto „Kaustytų žąsų“ puslapius: prisipažinimą ir nuoskaudą, kad to užkampio, kuriame poetas gyveno, biblioteka atsisakė sovietmečiu leistų knygų, pirmiausia poezijos, pirmiausia „Poezijos pavasario“ almanachų, kuriuose sudėta, pasak A. Bernoto, kas jo parašyta geriausia. Mano galva, dalį tų knygų tikrai dar buvo galima palaikyti – tik jau kaip muziejinius eksponatus. O tikėtis, kad kas veršis jų skaityti, ieškos užsimušdamas – Dieve, kaip tai yra romantiška.

Prie minėto lietuvių poezijos trejeto pridėkime dar vieną. LRT radijo „Sveikinimų rato“ vedėja nuolat primena, kad pagal jos ilgamečius stebėjimus poetė iš Suvalkijos Ona Jasinskienė yra tautos dainė, populiarumu prilygstanti J. Marcinkevičiui, nes žmonės, didžiulė auditorija, nenurodydami autorystės, jos posmais vienas kitą sveikina ir sveikina, linki ir linki. Ir, žinote, toks teiginys nerėžia ausies. Su šia poezija – su tokia poezija žmonės švenčia savo šventes. Vadinasi, paskaito, išgirsta. Su ja sensta. Nors manoma, kad poezija – jaunystės žanras.

O kanonas? Tyliai glūdi savo vietoje. Glūdi-liūdi.

Štai kokia ilga išėjo kalba apie kalėdinį šokoladą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"