TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Sankcijos Rusijai: būti ar nebūti ?

2016 10 19 6:00

Europos Sąjungos įvestos sankcijos Rusijai po Krymo okupacijos nedavė lauktų rezultatų. Agresyvus Rusijos užsienio politikos kursas ne tik nesumažėjo, bet dar labiau išaugo. Nors Rusijos ekonomikai buvo suduotas smūgis, bet kylant naftos kainoms, ji atsigauna.

Dalis Europos Sąjungos valstybių, ypač Vokietija ir Prancūzija pačios gerokai nukentėjo nuo įvestų sankcijų Rusijai. Įvardijamos sumos siekia dešimtis milijardų eurų. Kokius nuostolius patyrė Lietuva, neteko girdėti. Tarsi būtume visai abejingi savo šalies žmonių ekonominiam gerbūviui?

Abi branduolinės supervalstybės – JAV ir Rusija – vis daugiau, nors kol kas netiesiogiai, ėmė gąsdinti viena kitą ir savo sąjungininkus artėjančiu karu. Vakarų žiniasklaidoje imta atvirai kalbėti apie trečiojo pasaulinio karo galimybę arba net apie jo buvimą, kai kova tarp didžiųjų valstybių vyksta kitų rankomis. Rusija atgabeno į Karaliaučiaus sritį branduolinį ginklą gabenančias raketas, kurios gali pasiekti ne tik kaimynines Baltijos valstybes ir Lenkiją, bet ir labiausiai nutolusias į vakarus ES valstybes.

Karas rytų Ukrainoje nesiliauja. Minsko susitarimai nevykdomi. Dėl to Ukraina kaltina Rusiją, o Rusija kaltina Ukrainą. Vakarai jau dvejus metus stebi situaciją Ukrainoje ir remia ją finansinėmis injekcijomis, kurios gelbsti šalį nuo visiško bankroto. Vakarų diplomatinės pastangos neduoda norimų rezultatų.

Šią savaitę po ilgos pauzės Angelos Merkel iniciatyva Berlyne, dalyvaujant trijų šalių prezidentams – Vladimirui Putinui, Petro Porošenko ir Fransua Hollandui – vėl bus svarstomas karo Ukrainoje klausimas, nors jau iš anksto daromi pareiškimai, kad jis neatneš jokios pažangos. Tai kam rinktis, jei nė viena pusė nenori nusileisti arba rasti kompromisą ir vietoj taikos renkasi karą?

Derybos dėl karo veiksmų nutraukimo Sirijoje tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų įstrigo. Sirijos teritorijoje savo karus kariauja keletas valstybių, turinčių skirtingus interesus. Anot vieno vokiečių diplomato, visų jų rankos suteptos nekaltų civilių Sirijos ir Irako gyventojų krauju, nes kariaujama tankiai apgyvendintų miestų rajonuose. Sukilėliai ar įvairios islamistų grupuotės prisidengia civiliais gyventojais. Ar tai būtų Alepas Sirijoje ar Mosulas Irake.

Po įnirtingų Sirijos režimo ir Rusijos aviacijos bombardavimų Alepo mieste, kai nukentėjo ypač daug civilių ir vaikų, JAV ir Didžioji Britanija prakalbo apie naujų sankcijų įvedimą Rusijai, kurios turėtų apimti aviacijos ir karinę sritis. Didžiulis Vakarų pasipiktinimas ir galima diplomatinė izoliacija privertė Rusiją reaguoti ir ji trumpam nutraukė savo bombardavimus ir paskelbė paliaubas, taip suteikdama vilties diplomatams.

Pietų Vokietijoje leidžiamas „Miunchener Merkur“ taikliai pastebėjo, taip vertindamas padėtį Sirijoje bei Irake: „Didžiosios valstybės, pirmiausia JAV, Artimuosiuose Rytuose išlaisvino tokią didžiulę energiją, kad ją suvaldyti gali tik abi valstybės kartu, bendromis jėgomis, jeigu apskritai ją pavyks suvaldyti, ir tai padaryti jos gali tik aukščiausio lygio derybose prie vieno stalo.“

Savaitgalį vykusiame Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime apie naujas sankcijas Rusijai net nebuvo kalbėta. Nė viena ES šalis neįtraukė šio klausimo į dienotvarkę. Buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Sirijoje Marcas Pierini, duodamas interviu Vokietijos žiniasklaidai sakė, kad bet kokios sankcijos Rusijai gali sukelti dar didesnę įtampą ir privesti prie visiškų derybų dėl taikos Sirijoje tarp JAV ir Rusijos nutraukimo. Panašios pozicijos laikosi Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai. Europos Sąjungos valstybės iš esmės neturi daugiau priemonių paspausti Rusiją, išskyrus diplomatines.

Tačiau Vokietijos kanclerė A. Merkel, anot vokiečių spaudos, pasitarusi su JAV prezidentu B. Obama, ketina kelti griežtesnių sankcijų prieš Rusiją klausimą ES vadovų pasitarime. Ar tai jai pavyks padaryti, turint opoziciją prieš sankcijų plėtimą Rusijai tiek ES viduje, tiek savo šalyje, abejotina.

Tuo labiau, kad prieš sankcijas Rusijai pasisako ne tik Vokietijos kanclerės A. Merkel koalicijos partneriai socialdemokratai su populiariausiu vokiečių politiku ir užsienio reikalų ministru Franku W. Steinmeieriu ir vicekancleriu bei ūkio ministru Sigmaru Gabrieliu priešakyje, bet ir ištikimi jos sąjungininkai iš Bavarijos Socialinės krikščionių sąjungos. O trijų šiaurinės Vokietijos žemių premjerai, iš kurių du priklauso A. Merkel vadovaujamai Krikščionių demokratų partijai, viešai kreipėsi į savo kanclerę apskritai panaikinti sankcijas Rusijai. Jie nurodė, kad būtent šių vokiečių žemių ekonomika labiausiai nukentėjo dėl sankcijų Rusijai ir jose smarkiai padidėjo nedarbas.

A. Merkel, galvodama apie kitais metais vyksiančius prezidento ir parlamento rinkimus, negali nesiskaityti su bruzdėjimu savo partijoje ne tik dėl sunkiai įgyvendinamos pabėgėlių integracijos. Jai skauda galvą ir dėl dešiniojo radikalizmo sustiprėjimo, būtent daugiausiai šiauriniuose Vokietijos regionuose, kur yra didžiausias nedarbas ir silpniausiai išplėtota ekonomika. Ją neramina ir tai, kad socialdemokratai kitose parlamento rinkimuose planuoja sudaryti koaliciją su Žaliųjų ir Kairiųjų partijomis ir tokiu būdu perimti valdžią didžiausioje ES valstybėje. Nežinia, ar tai jiems pavyks, bet artėjantys rinkimai gali versti Vokietijos kanclerę labiau atsižvelgti į rinkėjų nuotaikas ir keisti savo politiką tiek dėl sankcijų Maskvai, tiek dėl pabėgėlių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"