TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Sąrašai tebėra politikos nevykėlių prieglauda

2012 09 04 8:05

Vėl Seimo rinkimai - vėl vangi, nuobodi rinkimų kampanija. Likus vos šešioms savaitėms iki balsavimo dienos rinkimų kampanija nepajudėjo iš mirties taško. 

Įvairūs veiksmai skatina politikų ir rinkėjų apatiją ir abejingumą, bet svarbus vaidmuo tenka mišriai parlamento rinkimų sistemai, pagal kurią net 70 deputatų išrenkami proporcingai pagal partijų sąrašus. Mišri sistema gal naudinga kitoms šalims, bet Lietuvoje jos poveikis tik neigiamas. Seniai pribrendo laikas pereiti prie tiesioginių visų Seimo narių rinkimų, bet partijos, kurioms mišri sistema yra paranki, atkakliai priešinsis pokyčiams.

Reikėtų atsisakyti rinkimų pagal sąrašą dėl įvairių priežasčių. Pirmiausia, politikas neturėtų būti parlamentaras, jei jis negeba laimėti tiesioginio rinkėjų pritarimo savo kandidatūrai. Balsuodami už kurį nors kandidatą rinkėjai išreiškia įsitikinimą, kad jis tinkamiausiai atstovaus jų interesams. Žmonių pasitikėjimas suteikia politikui legitimumą, rodo, kad jį išrinko žmonės, o ne sąrašą sudarę partijos šulai ir nariai. O keldamas savo kandidatūrą politikas reiškia įsitikinimą, jog rinkėjai pripažins, kad jis labiausiai vertas jų palaikymo.

Paprastai laukiama, kad partijos vadovai kandidatuotų vienmandatėse apygardose ir laimėtų. Taip yra užsienyje, taip būdavo Lietuvoje. Vytautas Landsbergis, Algirdas Brazauskas, Gediminas Vagnorius, Kazimiera Prunskienė ir kiti politikai nebijodavo išmėginti savo jėgų su oponentais ir dažnai iškovodavo pergalę. Tačiau politikai tampa baikštesni. 2008 metais tuometinis premjeras Gediminas Kirkilas, nė karto nelaimėjęs rinkimų vienmandatėje apygardoje, nutarė kandidatuoti tik pagal sąrašą.

Šįmet net keli partijų vadovai seks jo pavyzdžiu, tarp jų Rolandas Paksas ir Viktoras Uspaskichas. Kadaise šie politikai buvo populiarūs. R.Paksas buvo išrinktas prezidentu. 2004 metais V.Uspaskichas buvo vienas iš keturių pirmajame rate išrinktų Seimo narių. R.Paksas ir V.Uspaskichas yra tapę tokiais savo partijų pusiau dievaičiais, kad nuogąstaujama, jog nesėkmė vienmandatėje apygardoje sugriautų taip stropiai kuriamą nepakeičiamų ir mylimų lyderių įvaizdį.

Ne mažiau svarbu tai, kad galiojant sąrašams rinkėjai netenka galimybės atsikratyti nemėgstamų politikų. G.Kirkilas vėl gali būti pavyzdys. Nors apklausos rodė, kad jis - vienas nepopuliariausių krašto politikų, jam vieta Seime buvo užtikrinta, nes buvo pirmas socdemų sąraše. Jei būtų tik vienmandatės apygardos, visi politikai turėtų kelti savo kandidatūras, o rinkėjai galėtų savo balsais laiduoti, kad pasitikėjimo neturintys politikai netaptų Seimo nariais.

Be sąrašų rinkimai būtų įdomesni. Neringa Venckienė lyg ir metė iššūkį Irenai Degutienei, nutardama kandidatuoti toje pačioje apygardoje. Bet ar būtų ji taip dariusi, jei pergalė apygardoje būtų vienintelė galimybė laimėti Seimo nario mandatą? Dabar N.Venckienė gali pralaimėti, bet patekti į Seimą pagal sąrašą. Jei nebūtų daugiamandačių apygardų, pasitempti turėtų ir I.Degutienė. Nesėkmė reikštų politinės karjeros pabaigą.

Jei būtų tik vienmandatės apygardos, kiekvienas partijos vadovas būtų pažeidžiamas. Kas ketverius metus jis turėtų laimėti rinkėjų pasitikėjimą, o oponentai negailėtų pastangų jam pakišti koją. Antakalnio apygardoje prieš Andrių Kubilių būtų keliami stiprūs kandidatai, tokie, kurie turėtų galimybę jį įveikti, bet kurių pralaimėjimas nesuduotų oponuojančiai partijai per didelį smūgį.

Kiekvienas JAV Kongreso narys yra tiesiogiai renkamas, tad žino, kad jei susikompromituos ar papiktins rinkėjus, jis nebus perrenkamas. Nesant galimybės patekti į Seimą pagal sąrašus, deputatai turėtų rinkėjams įrodyti savo kompetenciją. Komandiruočių mėgėjai Egidijus Vareikis ir Emanuelis Zingeris keliauja po pasaulį, bet jie ne itin rūpinasi kasdieniu Seimo nario darbu ar įstatymų projektų rengimu. Abu yra sąrašų deputatai, tad gali nekreipti dėmesio į rinkėjų interesus.

Kitos partijos irgi turi savo sąrašų deputatų, apsaugotų nuo rinkėjų rūstybės, pavyzdžiui, socdemės Milda Petrauskienė, Irena Šiaulienė, Birutė Vėsaitė.

Prieš kelias dienas Žilvinas Šilgalis pranešė, kad Seimo narių delegacija spalį vyks į Maskvą, kur bandys išsaugoti praėjusiose parlamentarų žaidynėse laimėtą pereinamąją komandinę taurę. Pasak Ž.Šilgalio, nors žaidimai vyks spalio 4-8 dienomis, taigi prieš pat Seimo rinkimus, "vykti būtina." Nežinau, kurie Seimo nariai vyks į Maskvą, bet esu tikras, kad būtų mažiau sporto entuziastų, jei kiekvieną mandatą reikėtų iškovoti vienmandatėje apygardoje.

Tiesioginiai rinkimai sustiprintų ryšius tarp politikų ir rinkėjų, mažintų "desantininkų iš Vilniaus" skaičių, verstų partijas dėmesį kreipti į mažesnius miestus ir kaimus. Neproporcingai daug tarp sąrašo pirmūnų yra vilniečių, kurie nejaučia reikalo būti išrinkti vienmandatėjė apygardoje, su ja nesusieja savo politinio likimo, tad ir nenusimano apie vietos problemas.

Yra kitų sąrašų panaikinimo pranašumų. Kelis kartus pralaimėję rinkimus, pasitikėjimo netekę veteranai būtų verčiami pasitraukti iš aktyvios politikos. Atsirastų daugiau vietų jauniems žmonėms, kurie įrodytų savo vertę rinkimų kovose, o ne įsiteikdami partijos vadovybei ir laimėdami vietą sąrašo viršūnėje.

Lietuvos žmonės nėra tokie runkeliai, kaip juos kartais vaizduoja apžvalgininkai. 2008 metais Tautos prisikėlimo partija surinko antrą didžiausią balsų skaičių, bet nelaimėjo nė vieno tiesioginio mandato. Už jų sąrašą žmonės dar balsavo, bet nepakėlė rankos tiesiogiai balsuoti už akivaizdžius nevykėlius. Šįmet Prancūzijoje prezidentų rinkimuose radikalusis Nacionalinis frontas surinko net 18 proc. balsų, bet parlamento rinkimuose, kurie vyko po dviejų mėnesių ir kuriuose deputatai renkami tiesiogiai, partija laimėjo tik du mandatus iš 577.

Tiesioginė rinkimų sistema turi trūkumų. Atitinkamomis aplinkybėmis partija, laimėjusi tik 30 proc. balsų, galėtų laimėti mandatų daugumą. Kiltų pavojus, kad daugiau mandatų laimėtų "piaro" specialistų išmokyti gražbyliai. Siekdami įtikti rinkėjams kai kurie deputatai skirtų pirmenybę apygardos, o ne viso krašto interesams. Tačiau palyginti su tiesioginių rinkimų pranašumais - tai smulkmenos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"