TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Sausio įvykiai 25 metų atstumu

2016 01 15 6:00

Paminėjome 25 metus nuo kruvinų 1991-ųjų sausio įvykių. Istorijos mokslas liudija, jog didėjant laiko atstumui nuo konkrečių įvykių keičiasi požiūris į juos. Ne veltui sakoma, kad kiekviena karta rašo savus istorinius tekstus ir vadovėlius, nes prieš tai gyvenusiųjų parašyti tekstai ima neatitikti naujosios kartos požiūrio.

Praėjo 25 metai, užaugo vos ne kelios kartos mūsų žmonių, kuriems tie įvykiai žinomi tik iš vadovėlių ir vaizdo įrašų. Tačiau šalies, iš kurios glėbio tuomet išsiveržėme, agresyvumas nė kiek nepasikeitė. Pakito iškabos, retorika, bet Rusija liko tokia pati kaip ir tada, vis dar nuoširdžiai mananti, kad ją supančios valstybės turi paklusti Maskvos įnoriams.

Rusijos imperinis mąstymas ir agresyvumas tik patvirtina, jog 1991-aisiais turėjome atsivėrusią mažytę galimybę, tiesiog adatos skylutę, ištrūkti iš imperijos, ir sėkmingai ja pasinaudojome. Padėka ir pagarba Sausio 13-osios aukoms, atidavusioms savo gyvybę už tai, kad išsivaduotume iš Rusijos okupacijos! Ukrainiečiai jau sumokėjo ir tebemoka daug didesnę kainą už tai, kad nenori būti Rusijos imperijoje, nors formaliai savo valstybę jie atkūrė drauge su mumis. Nereikėtų spėlioti, kas dabar vyktų Lietuvoje, jei apie norą stoti į Europos Sąjungą ir NATO būtume pareiškę tik prieš keletą metų. Jau būtų buvusi „įkurta“ kokia nors „Visagino liaudies respublika“, prie Lietuvos ir Kaliningrado srities sienos taip pat nebūtų ramu.

Metai, praėję nuo skausmingų sausio įvykių, puikiai parodo, kokiais skirtingais keliais pasuko Lietuva ir Rusija – buvusi kolonija ir jos metropolija. Per tuos metus sukūrėme daugybę dalykų, apie kuriuos europietiškai mąstantys rusai gali tik pasvajoti. Lietuvoje sėkmingai veikia rinkos ekonomika, paremta pagarba privačiai nuosavybei, tuo metu net Kremliaus tiesiogiai nekritikuojantys rusų ekonomistai vienu balsu tvirtina, kad Rusijoje nėra kapitalizmo, kad jos ekonominę sistemą derėtų vadinti feodalizmu, nes dabartinis caras bet kada ir iš bet ko gali atimti verslą, visą turtą. Apie pagarbą privačiai nuosavybei neverta nė kalbėti – tiek caras, tiek bet kuris valdininkas, ypač iš teisėsaugos struktūrų, kiekvienam verslininkui gali iškelti baudžiamąją bylą, jį nuteisti, o verslą pasisavinti.

Mes sukūrėme stabiliai veikiančią politinę sistemą, kurioje dėl parlamento mandatų realiai konkuruoja penkios ar šešios partijos ir maždaug trys jų Seime formuoja valdančiąją koaliciją, sudaro Vyriausybę. Suprantama, būna ir taip, kad kai kurie Seimo nariai ar ministrai kelia graudulį ir nuostabą, kaip jie galėjo gauti tokį postą. Tačiau žiniasklaida turi galimybę tokius politikus pašiepti, o rinkėjai jų neperrinkti. Vieša pašaipa ir žmonių nuosprendis vers politines partijas geriau pasirinkti kandidatus į Seimą ar Vyriausybę, nes priešingu atveju jos gaus mažiau balsų.

Rusijos politinėje sistemoje parlamentas – Valstybės Dūma – tėra iškaba, nes visa valdžia sutelkta prezidento administracijos, sėdinčios Kremliuje, rankose. Rusija grįžo prie sovietinės sistemos – šalyje prezidento administracija atlieka tą vaidmenį, kurį anksčiau atliko Komunistų partijos centro komitetas. Kaip tada, taip ir dabar prezidento administracijoje yra skyriai, dubliuojantys ministerijas, kaip anuomet, taip ir šiandien vadinamasis parlamentas daro tik tai, ką liepia Kremlius.

Regis, politinė sistema neturėtų būti esminis veiksnys, veikiantis ekonomikos ir ūkio padėtį, nes pasaulyje yra daugybė nedemokratinių valstybių, kurios gana sėkmingai ūkininkauja. Atrodė, Rusija irgi visai neblogai tvarko savo ūkį, nors šios šalies nelabai galime pavadinti demokratine. Kaip dabar aiškėja, beveik visa jos dabartinė gerovė buvo grindžiama gamtos turtų pardavinėjimu.

Rusijos žiniasklaidoje vis dažniau skaičiais nurodoma, kaip keitėsi valstybės ūkis per pastaruosius 16 metų, kai Vladimiras Putinas yra valdžioje. Tie skaičiai iškalbingi: 1999 metais dujos, nafta ir jos produktai sudarė 40 proc. viso šalies eksporto, o 2014-aisiais – net 70 procentų. V. Putinas nuolat kalbėjo, kad Rusijos ūkis turi „nulipti nuo naftos adatos“, bet realiai nieko nesiėmė. Tai daryti, matyt, buvo sunku, nes kai naftos doleriai tiesiog byrėjo, nebuvo jokio stimulo reformuoti šalies ūkį. Juk 2000-aisiais barelis naftos kainavo 28 dolerius, o 2010–2014 metais – vidutiniškai 102 dolerius.

Mums, gyvenantiems valstybėje, kuri gali eksportuoti tik tai, ką pagamina, o ne paima iš gamtos, nelengva įsivaizduoti, kaip Rusija – ir valdžia, ir paprasti piliečiai – kasdien seka naftos kainų pokyčius pasaulio rinkose, mat nuo jų priklauso tiek šalies biudžeto, tiek asmeninių piniginių turinys. Didelės šios žaliavos kainos ištvirkino ir Rusijos valdžią, ir visuomenę, nes pakako tik siurbti naftą, ją parduoti ir pirkti prekes. Nereikėjo stengtis ką nors gaminti, konkuruoti su kitais gamintojais, tobulinti produkciją, kurti naujas technologijas ir t. t.

Rusijai ateina sunkus išblaivėjimo nuo lengvų pinigų sukelto svaigulio metas. Pagirios bus nelengvos, nes apsvaigimą dar labiau stiprina valdžia. Užuot ėmusis nors minimalių ūkio reformų, ji švirkščia visuomenei imperinės didybės narkotiką. Didžioji dalis rusų kol kas „kaifuoja“ ir nė nesusimąsto, kad negreitai jie gyvens taip gerai, kaip gyveno esant didelėms naftos ir dujų kainoms. Pasaulyje vykstanti energetinė revoliucija sumažins žmonijos priklausomybę nuo iškastinio kuro, tad rusai bus priversti pertvarkyti savo ūkį kitais pagrindais. Tam reikės atsikratyti ūkininkauti nesugebančios dabartinės valdžios, tačiau ši savo noru neišeis, todėl Rusijos laukia dideli sukrėtimai.

Tuo metu mes judame kitu keliu, daug ramesniu ir saugesniu, už kurį pirmiausia turime būti dėkingi Sausio 13-osios didvyriams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"