TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Saviplakos proveržis

2011 03 28 0:00

Smarkiai didėja tikimybė, kad Lietuva bus apjuosta branduolinių jėgainių Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje. Kovo mėnesį Rusija ir Baltarusija pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo statant atominę jėgainę Astrave Baltarusijoje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. 2,4 tūkst. megavatų galios dviejų reaktorių atominę elektrinę iki 2018 metų turėtų pastatyti Rusijos įmonė "Atomstrojeksport".

Sunku įsivaizduoti mažiau džiuginančių žinių, ypač šiomis dienomis, kai nelaimė Fukušimoje primena branduolinių jėgainių sukeliamus pavojus ir kad avarijos gali įvykti techniškai pažangiausiose šalyse. Tikrai yra pagrindo rūpintis.

Padėties negerina saviplakos proveržis bei užuominos, kad Lietuvos valdžia netinkamai įvertino pavojų, savo neveiksmingumu kažkaip pražiopsojo progą sustabdyti reaktorių statybą. Prezidentei ir premjerui priekaištaujama, kad jie bandė apsimesti, neva nieko nevyksta, ir kad tas tikrovės neigimas rodė strateginio mąstymo stoką. Atseit Lietuvos valdžia sugadino reikalus savo nekompetentingumu. Šie priekaištai nėra pagrįsti.

Baltarusija seniai skelbia ketinanti statyti jėgainę. Bet ketinimai - vienas dalykas, o jų įgyvendinimas - kitas. Tai puikiai žino Lietuva, kuri jau dešimt metų kalba apie naują atominę elektrinę, nors kol kas nepajudėta iš mirties taško. Iš esmės dėl lėšų stokos. Baltarusijos padėtis panaši. Ji neturi pakankamai pinigų pati statyti jėgainę, ir nebuvo aišku, iš kur gaus tiek pinigų. Mažai kas manė, jog Vakarų bendrovė investuos milijardus eurų į diktatūrą, o didėjantys Rusijos ir Baltarusijos nesutarimai leido manyti, kad Kremlius neskubės palaikyti Aleksandro Lukašenkos planų. Anksčiau nebuvo galima numatyti, kad Maskva išties pagalbos ranką, tačiau dabar keistokai skamba energetikos ministro Arvydo Sekmoko pastaba, kad "kalbėti apie realias statybas šiandien, matau, rimto pagrindo nėra", nes leidimai statyti dar neišduoti. Pats Rusijos premjeras Vladimiras Putinas nuvyko į Baltarusiją pasirašyti sutarties, tad leidimo greit sulauksime.

Kritikai neklysta nurodydami, kad Lietuvos valdžiai tenka šiek tiek atsakomybės už dabartinę padėtį. Bet didžioji klaida buvo padaryta prieš kokį dešimtmetį, kai dėl tuometinio prezidento ir Vyriausybės neveiksmingumo buvo praleistas tinkamiausias laikas statyti jėgainę. Tada būtų buvę lengviau rasti investuotoją. Be to, sakoma, kad Baltarusijos jėgainės užduotis - užkimšti po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo Rusijos energetiniame žiede atsiradusią skylę. Dėl to esą statoma Astrave, o ne kur nors arčiau Ukrainos, kur neišplėtotos elektros jungtys reikalautų dar daugiau investicijų. Jei tai tiesa, tai negebėjimas laiku pradėti naujos jėgainės statybos atvėrė duris planuojamai Astravo jėgainei.

Būtų gerai, jei Lietuva turėtų stebuklingą lazdelę, kuri priverstų Maskvą ir Minską atsižvelgti į mūsų interesus. Deja, Lietuva neturi nei tokios lazdelės, nei jokių realių svertų Rytų kaimynams paveikti. Realių svertų neturi ir Europos Sąjunga (ES) bei JAV. Be to, kiekviena valstybė turi teisę nutarti, kaip ji tvarkys savo energetikos ūkį. Šią savaitę atsakingas Europos Komisijos atstovas Arturas Runge-Metzgeris priminė, kad "kiekviena šalis sprendžia pati, ir mes turime gerbti šį pasirinkimą. Vienos tiesia dujotakius, kitos stato atomines jėgainės, ir tai suprantama". Būkime atviri. Lietuva neleistų Baltarusijai vetuoti savo branduolinės jėgainės statybos.

Šalys kaimynės nėra visiškai bejėgės. Jos gali reikalauti, kad statoma nauja jėgainė atitiktų saugumo standartus, kad būtų parengta tinkama poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita, kad statybos darbai būtų tinkamai prižiūrimi. Galima siūlyti ir kitų priežiūros priemonių. Premjeras Andrius Kubilius sveikino ES sprendimą atlikti "atsparumo testus" (stress tests) visose ES veikiančiose elektrinėse ir ragino, kad testai būtų taikomi ir gretimose valstybėse planuojamoms statyti jėgainėms. Premjeras taip pat siūlys riboti prekybą elektros energija su trečiosiomis šalimis, kai šios šalys planuoja elektros energiją gaminti saugumo neužtikrinančiomis sąlygomis. Vienas užsienio ekspertas mano, kad ES galėtų net organizuoti prekybos boikotą, jeigu jėgainės Kaliningrade ir Rusijoje neatitiktų europietiškų standartų.

Lietuva turi reikalauti, kad kaimynystėje statomos jėgainės būtų kuo saugesnės. Bet nėra abejonės, jog Rusijos ir Baltarusijos jėgainės patenkins tarptautinius standartus. Pasak įtakingo JAV dienraščio "New York Times", naujausi Rusijos reaktoriai yra tiek pat saugūs kaip ir Vakarų. Tad nevisiškai tikslu eksperimentiniais vadinti naujausius modernizuotus reaktorius. Ko gero, tikslesnis pavadinimas būtų - naujos kartos modeliai. Rusija skelbia, kad ji stato 15 iš 60 šiuo metu statomų branduolinių jėgainių ir kad pasirašė susitarimus statyti dar 30.

Modelis gali būti puikiausias, bet jėgainės statyba, jos eksploatavimas bei branduolinių atliekų apsaugojimas yra net svarbesni veiksniai. Čia kyla didžiausias rūpestis dėl to, kad nei statybos, nei eksploatavimo neprižiūrės kokia nors nepriklausoma organizacija, o Rusijos darbo kultūra labai menka. Tad broko, taigi ir katastrofos galimybė yra didelė ir kelianti nerimą. Lietuva turi visomis priemonėmis daryti spaudimą Rusijai ir Baltarusijai, kartu su gretimomis ES šalimis skatinti ES tartis dėl bendros statybos darbų priežiūros komisijos ir t. t. Bet nereikia ir savęs apgaudinėti. Nei Lietuva, nei ES negali nurodinėti Maskvai ir Minskui, ką jos turi daryti. Arba nereikia manyti, kad geresnė valdžia būtų gebėjusi rasti stebuklingą sprendimą.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"