TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Savivaldos rinkimai Vilniaus rajone. Kas naujo?

2015 03 06 6:00

Savivaldos rinkimai Vilniaus rajone kaip visada įvyksta be didesnių intrigų. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) sukurta valdžios vertikalė yra tokia stabili ir efektyvi (rinkimų požiūriu), kad valdžia čia pasikeis dar negreitai, nebent atsitiktų kas nors nenumatyta ir kardinalaus. Vis dėlto, palyginti su ankstesniais savivaldos rinkimais, pats rinkimų kampanijos kontekstas skyrėsi. 

Prieš kurį laiką Lietuva buvo intensyviai spaudžiama Lenkijos su Radoslawu Sikorskiu priešakyje dėl to, kad nepaiso tam tikrų reikalavimų. Tvyrojo didelė įtampa, o viešojoje erdvėje netrūko varganus lietuvių ir lenkų santykius aitrinančių žinučių.

Tuo metu niekas net nemanė, kad tokia padėtis, kokia dabar yra Ukrainoje, yra įmanoma ir kad tautinės mažumos gali būti išnaudojamos išorės priešiškų jėgų. Prieš ankstesnius rinkimus lenkų tautinės mažumos žiniasklaidoje vyravo kone monolitinis LLRA palaikymas ir įsitikinimas šios partijos ir jos lyderio teisumu.

Šie rinkimai šiuo požiūriu buvo kiek kitokie: pasikeitusi tarptautinė aplinka ir Valdemaro Tomaševskio demaršai su Georgijaus juostelėmis sukėlė sąmyšį Lenkijos politinėje darbotvarkėje, susijusioje su Lietuva, ir teikė vilties, kad kažkas keičiasi. Tikėtasi, kad gal pagaliau lietuvių ir lenkų santykiai bus depolitizuoti, o susikaupusias problemas bus galima konstruktyviai aptarti ramioje aplinkoje ir be įtampos priimti sprendimus.

Kitas įdomus reiškinys - dalyje lenkakalbės žiniasklaidos pasipylė gana piktų priekaištų V. Tomaševskiui dėl jo vykdomos konfrontacinės politikos. Tokio LLRA lyderio „puolimo“ dar tikriausiai nėra buvę. Buvo galima daryti prielaidą, kad Lietuvos lenkų politinis elitas skyla, ir į viešumą iškilusi nevienybė turės didesnių ar mažesnių pasekmių rinkimų rezultatams. Kad V. Tomaševskis nėra toks populiarus visuomenėje, buvo žinoma ir anksčiau, tačiau tas bendras politinis kontekstas jam leido stabiliai jaustis LLRA „soste“ ir visiškai nereaguoti į lietuviškas realijas.

Tačiau pastaruoju metu pasikeitusi situacija ir ne toks intensyvus V. Tomaševskio rodymasis žiniasklaidoje leidžia manyti, jog ir jis pats suprato, kad padėtis krypsta jo nenaudai, todėl buvo susirūpinta dėl galimo neigiamo poveikio rinkimų rezultatams. Kad tai LLRA kėlė susirūpinimą, liudija akivaizdus politinis atspalvis per Užgavėnių šventes, kurios buvo organizuojamos Vilniaus rajono seniūnijose, ir žiniasklaidos paviešinti faktai apie seniūnijų pastatuose priregistruotus po keliasdešimt žmonių. Turbūt niekam nereikia aiškinti, kas galėjo ten prisiregistruoti. Taip buvo „dengiami“ galimi rinkėjų skaičiaus nuostoliai.

Vis dėlto didelių pokyčių neįvyko. 2011 metų visuotinis gyventojų surašymas rodo, kad Vilniaus rajone gyvena apie 52 proc. lenkų - šiek tiek daugiau nei pusė visų gyventojų. Tačiau LLRA savivaldos rinkimuose surenka beveik du trečdalius visų dalyvaujančių rinkėjų balsų. Nors šiųmečiuose savivaldos rinkimuose LLRA surinko 2203 balsais mažiau nei 2011-aisiais (sumažėjo nuo 27 115 iki 24 912), tai labiau susiję su rajono gyventojų tautinės struktūros pokyčiais nei su besikeičiančiomis lenkakalbių rinkėjų politinėmis nuostatomis.

Žinoma, palyginus su prezidento ir Europos Parlamento rinkimais, galima būtų teigti, kad jokio kritimo nėra. Tačiau reikia turėti galvoje, kad būtent savivaldos rinkimai LLRA yra patys svarbiausi ir jiems yra skiriamos maksimalios pajėgos. Vilniaus rajono administracinė sistema yra taip sutvarkyta, kad administracinis aparatas pasiekia kiekvieną daugiau ar mažiau socialiai pažeidžiamą rajono gyventoją, nepalikdamas jam jokio pasirinkimo. Tam naudojami tiek propagandiniai, tiek administraciniai mechanizmai. Ne iš piršto laužtos yra kalbos, kad rinkimai Vilniaus rajone yra panašūs į rinkimus Baltarusijoje.

Jau vien ką liudija faktas, kad gana žymūs Lietuvos lenkai, dalyvavę rinkimuose kitų partijų sąrašuose, sulaukė menko palaikymo, nors važinėjo po rajoną ir dirbo labai intensyviai. Pavyzdžiui, Stanislavas Tarasevičius, priklausantis Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams), surinko tik 347 pirmumo balsus ir sąraše net nukrito per vieną poziciją, o Liberalų sąjūdžio narė Renata Underis - tik 393 balsus ir taip pat nukrito per vieną poziciją. Galima prisiminti ir ankstesnius bandymus, kai, pavyzdžiui, 2000 metais kandidatuodamas į Seimą Vilniaus-Šalčininkų apygardoje, socialdemokratas Arturas Plokšto surinko 1901 balsą (10,84 proc.), o 2008 metais nuo LLRA "atsiskyrusi" buvusi Vilniaus rajono merė Leokadija Počikovska, kandidatuodama Širvintų-Vilniaus apygardoje, gavo 907 balsus (4,11 proc.) ir liko 7 vietoje. 2002 metais savivaldos rinkimuose dalyvavusi Lietuvos lenkų liaudies partija surinko 1439 balsus (apie 4,4 proc.). Visa tai rodo, kad čia veikia stiprus administracinis-sisteminis mechanizmas, kuris visas kitas asmenybes, net kilusias iš tos pačios politinės erdvės ir kadaise buvusias įtakingas, sugeba sėkmingai eliminuoti.

LLRA turi būdų surinkti palyginti daugiau balsų, nei turėtų įprastomis aplinkybėmis. Vienas tokių būdų - balsavimas namuose. Vilniaus rajono seniūnijų darbuotojai labai gerai pažįsta gyventojus, atskiria lenką nuo lietuvio, naujakurį nuo senbuvio ir net žino, kas yra ištikimas LLRA, o kas ne. Vilniaus rajone namuose balsuoja apie 7 proc. rinkėjų - beveik 3 kartus daugiau nei kitose savivaldybėse. Tai preliminariai LLRA suteikia dar apie 2 mandatus.

Visa tai tiesiog rodo, kad Vilniaus rajono savivaldybėje, kurioje visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį „šeimininkauja“ LLRA, kitos politinės jėgos tiesiog neturi šansų ir dar ilgai jų neturės. Ir patys Lietuvos lenkai nėra pajėgūs pakeisti situacijos. Dėl to Lietuvos valdžiai reikėtų rimčiau susimąstyti apie Vilniaus krašto padėtį, o Vyriausiajai rinkimų komisijai išsikelti sau kaip prioritetinį tikslą - užtikrinti rinkimų laisvę ir sąžiningumą šiame krašte. Nes dabartinė padėtis griauna Lietuvos lenkų pasitikėjimą Lietuvos valstybe, toliau blogina lietuvių ir lenkų santykius, iš esmės ardo Lietuvos politinės tautos solidarumą. O kam tai naudinga, turbūt aišku.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"