TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Savivaldos rinkimų strategijos

2010 07 10 0:00

Visuomeninių judėjimų "grėsmė" politinėms partijoms sulaukė natūralios Seimo reakcijos - visuomeniniai judėjimai rinkimuose nedalyvaus. Tai prieštarauja ir prezidentės nuomonei, jog reikėtų plačiau atverti politinę sistemą nepartinių piliečių dalyvavimui. Taigi Seimas iš esmės laikosi tos pačios nuostatos, kad politinių rinkimų ašimi turėtų būti politinės partijos.

Dvidešimt Seimo narių iš įvairių frakcijų pasirašė kreipimąsi į prezidentę, kuriuo ragina vetuoti šį įstatymą. Taigi mes regime naują politinių rinkimų intrigą. Dabar nebandysiu ieškoti argumentų vienai ar kitai čia išryškėjusiai pozicijai apginti. Tuo klausimu buvo daug kalbėta, įvairiai argumentuota ir galima pateikti svarių teiginių, ginančių nepolitinių darinių dalyvavimą savivaldos rinkimuose, ir taip pat rimtų argumentų, neigiančių visuomenininkų įsiliejimą į savivaldos struktūras.

Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pats balsavimas dėl įstatymo buvo surengtas jau į Seimo sesijos pabaigą. Tad rudenį, kai įsibėgės rinkiminių kampanijų veikla, šis įstatymas taps ne tik politinių diskusijų objektu, bet ir rinkimų įtakos bei manipuliacijos viešąja nuomone instrumentu. Asmuo ar partija, ginantys visuomeninių judėjimų galimybes politikoje, tampa patrauklesni tam tikrai socialinei grupei ir įgyja šansų surinkti papildomų balsų rinkimuose.

Kita vertus, visuomeniniai judėjimai, būdami dėmesio centre, atras galimybių išplėtoti savireklamą jei ne rinkimams, tai bent dėl būsimų santykių su politinėmis partijomis. Visuomeninės organizacijos (nesakau, kad visos) gali gana sėkmingai derėti su būsimais savivaldos subjektais dėl palaikymo, dėl rinkėjų mobilizavimo vienos ar kitos politinės jėgos naudai. O už tai tikėtis konkrečios naudos po rinkimų.

Net atskiri nepartiniai asmenys taps savotiškais politinio žaidimo dalyviais. Tai, kad savarankiškai išsikėlę kandidatai galės jungtis į išsikėlusių kandidatų jungtinius sąrašus, visai nereiškia naujos tvarkos. Manau, kad šie sąrašai labai greitai bus paversti politinių satelitų sąrašais, kur dominuos ne savarankiški visuomenininkai, o partijų statytiniai. Taigi politinių partijų dominavimas lieka nepajudinamas.

Teisybės dėlei vertėtų pasakyti, kad šiandien nusistovėjusi sistema leidžia valdyti savivaldybes gana ramiai ir užtektinai efektingai. Silpnybės pasireiškia ne rinkimų sistemos netobulumu ar politinės sistemos ydomis, bet per konkrečių išrinktųjų kompetenciją. Didžioji savivaldos bėda yra dalies politinių organizacijų personalijų sudėties silpnumas. Laimėję savivaldybių rinkimuose, tokie tarybų nariai nesugeba suvaldyti situacijos, nesuvokia šiuolaikinės vadybos principų ir yra žemo kultūros lygio.

Todėl apibendrindamas sakyčiau, kad tolesnę politinės sistemos kokybę nulems ne permanentiškai tobulinami įstatymai (nors tai privalu ir naudinga visuomenei), bet profesionalių, atsakingų ir moralių politikų kartos ugdymas ir atsiradimas regionuose. Deja, net centras negali pasigirti kadrų kokybe, o regionuose "kolūkių pirmininkų" savivalė dar lieka dažnas ir pasyviai daugumai priimtinas valdymo etalonas. Matyt, dėmesį reiktų sutelkti į partijų profesinio ir moralinio lygmens didinimą, o ne į žaidimą su rinkimų įstatymais. Bet čia jau kita ir daug sudėtingesnė istorija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"