TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Savo žodį dabar galėtų tarti Amerika

2015 02 17 6:00

Praėjusią savaitę pasirašius Minsko susitarimą nutilo sunkioji artilerija, raketų sistemos, nusinešusios ne vieno taikaus gyventojo Donbase gyvybę. Kiek tai truks, niekas nežino. Netyla ginklai Debalcevėje, o separatistų reikalavimai didėja: jie Minsko susitarimo įgyvendinimą jau sieja su noru diktuoti užsienio politiką.

Dabar labai svarbu, kad Ukrainą remiančios Vakarų šalys per šį laikotarpį ryžtųsi atlikti darbus, kurie ateityje labiau sustiprintų Kijevo pozicijas. Ne tik dėl šios šalies ateities ir saugumo, nors tai irgi labai svarbu. Ukraina kiek gali stabdo Europai, Vakarų pasauliui pavojingą Vladimiro Putino Rusijos agresyvią politiką, o tai daryti yra visų šalių, taip pat ir Lietuvos, ką tik paminėjusios dar vienas Valstybės atkūrimo metines, interesas. Svarbu ir tai, kad V. Putinas nelaimėtų.

Vakarai yra ne tik tie Europos šalių vadovai, kurie vyko į Minską, bet ir JAV. Gerai, kad Amerika išlaiko nepriklausomą poziciją, derindama ją su Europos šalimis.

Esu įsitikinęs, kad V. Putinas dar nieko nelaimėjo ir po naujojo Minsko susitarimo. Tie, kurie mano, kad jis laimėjo, o Ukraina pralaimėjo, užmiršta vieną dalyką: derybininkai gali pasiekti optimalų sprendimą tik tada, jei už jų stovi tvirta karinė jėga. Bet įvykiai Debalcevėje, kai vyko derybos Minske, Ukrainai klostėsi nepalankiai. Ši šalis pagal ginkluotę dar atsilieka nuo separatistų, kuriuos Rusija remia ir karine technika, ir gyvąja jėga.

Ukraina turi žengti daug žingsnių įgyvendindama Minsko susitarimą. Bet ji gali nubrėžti ir sąlygas, kaip judėti toliau. Žinoma, jeigu jaus Vakarų palaikymą. Tie patys Vakarai turi priminti: separatistai nediktuos, kaip Ukrainai orientuoti užsienio politiką.

Sutinku, kad V. Putinas, jausdamas Ukrainos karinės pozicijos silpnumą, pasiekė sau ir separatistams gana naudingų sprendimų. Dabar, remiantis šiuo susitarimu, Ukraina galės perimti visą sienos kontrolę, įskaitant ir ruožus, kuriuos valdo separatistai, tik tada, kai Donbase įvyks vietos rinkimai. Kijevas dar turi priimti ir Konstitucijos pataisas, leidžiančias decentralizuoti valstybės valdymą, žengti kitų žingsnių, galinčių sukelti labai neigiamas nuotaikas šalies viduje. Pavyzdžiui, atleisti separatistams, kurie dalyvavo kariniuose veiksmuose, o gal net žudė, kankino Ukrainos patriotus taip pat ir ne mūšio lauke. Bet ir Vakarai turi savo instrumentų.

Pavyzdžiui, Vakarai galėtų pareikšti, kad sankcijų V. Putino Rusijai už veiksmus Donbase panaikinimo ar bent sušvelninimo klausimas būtų svarstomas tik tada, kai Ukraina atgaus visą sienos kontrolę ir iš jos teritorijos, o tai reiškia ir iš Donbaso, kurį V. Putinas pripažino Minsko susitarimu Ukrainos dalimi, bus išvesti kitos šalies kariai ir karinė technika. Norėjote kurti papildomų kliūčių Ukrainai atgauti visos savo teritorijos kontrolę (Krymas, žinoma, toliau turėtų būti laikomas neteisėtai Rusijos aneksuota teritorija), mokėkite už tai. Juk tik dėl to, kad Rusijai kovą būtų panaikintos sankcijos, V. Putinas vyko į Minską, demonstravo esąs geresnis už separatistus.

Tik kyla klausimas, kiek Europos Sąjungos (ES) valstybės galės laikytis bendros, tvirtos pozicijos. Žinome, kad ES viduje atsirado ne vienas potencialus Trojos arklys.

Svarbi naujojo Minsko susitarimo pasekmė yra tai, kad už jo laikymąsi turės bus atsakinga ir Vokietija, Prancūzija, Rusija. Kremliaus kalbas, kad jis už nieką neatsakingas ir kad Donbase nėra Rusijos kariuomenės, Vakarai kiekvieną kartą galėtų nutraukti kaip tuščias ir nuolat pabrėžti, kad tai yra V. Putino Rusijos vykdomas ir remiamas karas.

Bet dabar į šį dialogą turėtų aktyviau įsitraukti ir Amerika. Skirtingai nei ES šalys, JAV pačios gali priimti sprendimą dėl tolesnių sankcijų Rusijai palaikymo tol, kol Ukraina atgaus visišką savo sienų kontrolę ir bus išvesti Rusijos kariai. Prisimindamos įsipareigojimą dėl Ukrainos teritorinio vientisumo, garantuoto 1994 metų Budapešto memorandumu, JAV galėtų teikti gynybinę ginkluotę. Gynybinę, ne puolamąją.

Ukraina pati bando gintis nuo agresijos, nes supranta, kad JAV ar kokia kita Vakarų šalis nenori prisiimti įsipareigojimų padėti karine jėga. Kad Ukraina būtų pajėgi tai padaryti, kad galėtų apginti savo valstybę, jai reikia modernių ginklų ir galimos JAV, kitų Vakarų šalių pagalbos modernizuojant Ukrainos karo pramonę.

Jeigu vyktų karo veiksmai, kita šalis galėtų tai traktuoti kaip karinę pagalbą, kuri gali nusverti karo baigtį į vieną ar kitą pusę. Taikos metu tai yra visai kitoks gestas, padedant bendrai užtikrinti šalies saugumą. Jei Kremlius imtų protestuoti, Vakarai galėtų pasakyti: priešingai nei jūs, mes nedalyvavome ir nedalyvaujame kare Ukrainoje, bet mums Budapešto memorandumo įsipareigojimai nėra tušti žodžiai. 1994 metais mes kartu paėmėme iš Ukrainos branduolinį ginklą, garantuodami jos nepriklausomybę, dabar teikiame modernią ginkluotę, kad ši šalis galėtų apsiginti.

JAV turi didelę įtaką ir pasaulinėms finansinėms institucijoms, todėl jų žodis raginant taikos metu skirti finansinę paramą Ukrainai būtų sveikintinas.

Būtų labai blogai, jei būtų delsiama ką nors daryti. Agresoriui tai būtų ženklas toliau kelti reikalavimus ir manyti, kad ne tik Europa, bet ir Amerika yra silpna, todėl nesipriešins.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"